Vokiečiai nemokės karantinuotiems. O mes?

Vokietijos vyriausybė bent penkias dienas mokėjo į karantiną pasiųstiems darbuotojams, turėjusiems kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba grįžusiems iš „didelės rizikos" zonos užsienyje. Tačiau ši politika baigsis nuo lapkričio 1 d. Tikimasi, kad naujausia vyriausybės iniciatyva paskatins daugiau vokiečių skiepytis. Beje, tie, kurie yra paskiepyti, Vokietijoje neprivalo karantinuotis.

Kokia tvarka šiuo metu egzistuoja Lietuvoje? „Sodra" skelbia: jeigu suaugęs dirbantis asmuo lankėsi koronaviruso paveiktoje šalyje arba turėjo sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu žmogumi, jam gali būti skiriama privaloma izoliacija, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka (ligos išmoka, paskyrus privalomą izoliaciją, suaugusiam asmeniui siekia 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus").

Ligos išmoka priklauso, jei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskiria privalomą izoliaciją suaugusiam asmeniui ir jis privalomos izoliacijos laikotarpiu neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei jam nėra paskelbta prastova.

Tačiau nedarbingumas neišduodamas ir ligos išmoka nemokama, jeigu privaloma izoliacija paskiriama po vizito užsienio šalyje, kuri jau išvykimo metu buvo įtraukta į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Išimtis taikoma - tai yra nedarbingumas suteikiamas ir ligos išmoka mokama, - jeigu į paveiktą šalį vykstama profesiniais, tarnybos, darbo tikslais.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas „Vakaro žinias" užtikrino, kad valdantieji kol kas nesvarsto galimybės sekti Vokietijos pavyzdžiu. Bet tik „kol kas".

„Tokių dalykų Vyriausybė kol kas nesvarsto. Siūlo kitą dalyką - nemokėti nedarbingumo išmokos, jei neskiepytas žmogus suserga „kovidu". O tiems, kurie izoliuojasi, bet nėra susirgę, kol kas nesvarsto.

Aš asmeniškai esu prieš tokias pusiau represines priemones, Lietuva ir taip ne per daug gerai gyvena. Reikia išnaudoti kitus turimus resursus ir stengtis žmones įtikinti skiepytis, nes skiepai gali išgelbėti nuo sunkių ligų, mirčių. Represinės priemonės kaip tik gali duoti priešingą variantą", - svarstė A.Matulas.

Jis sako, kad represinės priemonės iš dalies būtų pateisinamos, tik jei situacija taps sunkiai valdoma.

„Tačiau reikia tikėti žmonių protu, suvokimu. Jei žmonės perka loterijos bilietus, kur laimėti šansų yra labai mažai, mes siūlome į rankas skiepų loterijos bilietus, kur šansas laimėti yra didžiulis - 20 kartų mažiau miršta skiepytų nei neskiepytų - tačiau kai kurie žmonės to negirdi", - stebėjosi konservatorius.

Jis tvirtina palaikantis ne botago, o pyrago principą, tačiau nelabai sutinka su Aurelijaus Verygos ir kitų „valstiečių" siūlymu už pasiskiepijimą senjorams mokėti po 100 eurų dydžio išmoką. Tiesa, tik todėl, kad tai siūlo „valstiečiai".

„Kai Veryga buvo ministras, kažkaip mažai turėjo idėjų - uždarė visus į karantiną dėl kelių atvejų ir viskas, nieko nesiklausė. Idealios mintys kyla tiek jiems, tiek mums, tik kai opozicijoje atsiduriame. Nemanau, kad viską pinigais reikia nupirkti. Svarstyti gal ir galima, tačiau nemanau, kad tiek papirkimas, tiek žmonių terorizavimas yra tie keliai, kuriais turėtume eiti", - sakė A.Matulas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė užtikrino: jei Vokietijos idėją būtų stengiamasi įdiegti Lietuvoje, profsąjungos tam priešintųsi iš visų jėgų. Kaip ir idėjai nemokėti ligos išmokų nepasiskiepijusiems ir susirgusiems „kovidu".

„Ne vieną kartą politikus įspėjome, kad išmokų nemokėjimas susirgusiems, kurie nebuvo pasiskiepiję, paskatins žmones slėpti savo ligas. Ilgus metus siekėme, kad sloguojantys žmonės neitų į darbą ir neužkrėstų kitų, dabar žmonės eis į darbą net su temperatūra ir virusu.

O kalbant apie variantą, kad išmokų negautų izoliuotis privalantys nepasiskiepiję asmenys, kurie neserga... Taip būtų iškreipta draudimo esmė - žmogus moka mokesčius, kad įvykus draudiminiam įvykiui gautų išmokas. Jų nemokėjimas būtų paskata nemokėti mokesčių, stūmimas į šešėlį. Kitaip tariant, pirmas variantas skatintų sergančius eiti į darbą, antras - vengti mokesčių", - įsitikinusi I.Ruginienė.