Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Vyriausybės prašo leidimo išsinuomoti 19 naujų tarnybinių automobilių. Viena priežasčių - esą jų reikia, kad būtų įgyvendinamas reikalavimas stiprinti kontrolę, ar veisyklose nėra kankinami gyvūnai. Tačiau VMVT dar šį mėnesį pasigyrė, kad ta kontrolė ir taip yra sąžiningai vykdoma.
1 nuotr.
„VMVT nuo 2021 metų pavedama papildoma funkcija, t.y. susietosios paramos už ūkinius gyvūnus reikalavimų įgyvendinimo kontrolės funkcija, todėl planuojama papildomai 2750 patikrinimų per metus. Įgyvendinant Vyriausybės nustatytas priemones kovai su šešėliu visuose mėsos tvarkymo etapuose, 35 proc. išaugo patikrinimų skaičius turgavietėse dėl naujų prekių apskaitos reikalavimų įgyvendinimo kontrolės. Taip pat pažymėtina, kad VMVT, siekdama įgyvendinti STT pateiktas rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės kontrolės stiprinimo, privalo užtikrinti VMVT veterinarijos inspektorių rotaciją ir nedelsiant sudaryti jiems galimybes skubos tvarka (24 valandas septynias dienas per savaitę, - aut. past.) nuvykti į objektą dėl skubios kontrolės veiksmų atlikimo. VMVT, siekdama tinkamai vykdyti jai pavestas užduotis, susijusias su visuomenės sveikata, gyvūnų sveikata ir gerove, maisto sauga ir kokybe ir atsižvelgdama į šiuo metu turimas finansines galimybes, prašo leisti nuomotis pagal veiklos nuomos sutartis 19 M1 (transporto priemonių keleiviams vežti, turinčių ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui) klasės tarnybinių lengvųjų automobilių", - rašoma projekte.
VMVT nori, kad kiekvieno automobilio vertė būtų iki 17 tūkst. eurų be PVM.
Argumentas, kad automobilių reikia siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę kelia didelių abejonių, mat VMVT gyrėsi, kad kontrolę ir taip vykdo. O pasigyrė todėl, kad dėl to buvo kilę rimtų abejonių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiuo klausimu rugsėjį net kreipėsi į STT, prašydama įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos VMVT.
ŽŪM nurodė, kad kreipiasi į STT, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog VMVT vadovybė ir darbuotojai, žinodami apie žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veisyklose atvejus, galimai neinicijuodavo įstatyme numatytos gyvūnų perdavimo globėjui ir konfiskacijos procedūros, neužtikrino nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo ir prekybos kontrolės, nekontroliavo nelegalaus gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos teritoriją.
Tiesa, STT nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo.
„Nebuvus konkrečių duomenų apie valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų daromas ar padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu nebuvo pagrindo priimti procesinį sprendimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka", - paaiškino STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
Į tai reaguodama VMVT spalio viduryje išplatino pranešimą, kuriame pranešė: nuo rugsėjo pradžios buvo vykdomi 128 tyrimai dėl daugiau kaip 400 šunų galimo nelegalaus veisimo, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo bei netinkamų laikymo sąlygų. Tarnybos teigimu, 19 atvejų inicijuoti tyrimai dėl galimos nelegalios veisėjų veiklos ir žiauraus elgesio su gyvūnais.
Tarnyba teigia, kad užtikrina tolesnį inspektorių budėjimą 24 valandas per parą, nors pastarosiomis savaitėmis gaunamų pranešimų skaičius gerokai sumažėjęs. Pasitvirtinančių pranešimų taip pat sulaukiama kur kas mažiau.
