1 nuotr.Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė teigia, kad komisija nėra nusiteikusi prieš moteriškų pavardžių rašymą su galūnėmis „a" ir „ia", bet vis vien keltų klausimą, kokiai daliai visuomenės išties yra poreikis moteriškos giminės pavardę rašyti su išimtimi.
„Mes nesakome, kad to negali būti - mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir ar tikrai yra pakankamai argumentų tam, kad į pavardžių sistemą įdėtume dar vieną išimtį. Komisija sako taip, mes suprantame, kad lietuvių kalboje moteriškosios giminės galūnė dažniausiai yra „a", o tradiciškai pavardžių sistemoje moterų pavardės paskutinis garsas yra „ė". O kiek yra žmonių, kurie norėtų tokio pokyčio?" - Seime vykusioje diskusijoje klausimą kėlė VLKK pirmininkė.
„Esminis klausimas, kurį nuolatos užduoda komisija - iš kur mes žinome, kad šita sistema, kurią turime seniai, jau neatitinka poreikių ir jau nebeatlieka savo funkcijų visuomenėje. Todėl kalbos komisija ir sako - turime štai tokią kalbos sistemą ir asmenvardžius laikome kalbos sistemos dalimi. Todėl įsivaizduojame, kad turėtų galioti taisyklės. Be abejo, kiekviena taisyklė turi išimčių", - diskusijos metu teigė V.Meiliūnaitė.
„Vakaro žinios" primena, kad Seimo narė, „laisvietė" Ieva Pakarklytė dar sausio pradžioje kreipėsi į VLKK dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a, pateikdama pavyzdį, kad šarkinės galėtų būti tiesiog šarkomis. Tąkart VLKK tokį siūlymą atmetė.
Vis dėlto I.Pakarklytė tikina ne kartą sulaukusi kreipimųsi dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a iš pačių moterų, todėl, pabrėžia ji, būtina atsižvelgti į visuomenės išsakomus poreikius bei suprasti, jog kalba ir istorija keičiasi. Panašiai per diskusiją šnekėjo ir kalbininkė Loreta Vaicekauskienė, akcentavusi, kad apskritai pavardžių tradicija kalboje yra kultūrinis klausimas, kuris, pirmiausia, formuojasi pagal visuomenės poreikius.
„Juk mes turime jau lietuvių imigrantų, amerikiečių tokias pavardes. Ir niekas nesikeičia lietuvių kalbai nuo to, nes čia yra ne gramatikos klausimas, o kultūros. Ir jei ta tradicija trukdo mūsų kultūrai, asmens tapatybės poreikiams, turime keisti tradiciją", - sakė kalbininkė.
