respublika.lt

V.Landsbergis mainomas į homoseksualus? (344)

2021 rugsėjo 23 17:28:00
Danas NAGELĖ

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai nusprendė palaikyti pateikimo stadiją Seime jau įveikusį projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas. Spjauta į daugkartinius Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus, kad tai prieštarautų Konstitucijai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Būtų tai Landsbergis ar kažkas kitas - pagal tų laikų įstatymus valstybės vadovo statusas absoliučiai niekur nefigūravo. Stasio Žumbio nuotr.



Neesminė esmė

Šįkart V.Landsbergį šalies vadovu paskelbti panūdo Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, su dar keliais valdančiaisiais registravusi tokį projektą, kuriam, beje, Seimas liepos pradžioje po pateikimo jau pritarė. Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas". Vakar jį palaimino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: 4 komiteto nariai balsavo „už", 2 - „prieš", 1 susilaikė.

Posėdį pradėjęs komiteto pirmininkas, konservatorių frakcijos narys Stasys Šedbaras pareiškė, esą projektui nebuvo gauta esminių Teisės departamento pastabų, ir pasiūlė balsuoti.

Tačiau komiteto narė Agnė Širinskienė pasipiktino dėl tokio akivaizdaus melo. Mat Teisės departamentas aiškiai pasakė, kad projektas „gali prieštarauti Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai". Ir tai pavadinta neesmine pastaba!

Departamentas priminė, kad KT dar 2002 m. nutarimu yra pasisakęs, jog parlamentas negali priimti tokio įstatymo.

„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį KT šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t.y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. KT taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos prezidentui - valstybės vadovui", - rašoma departamento išvadoje. Tačiau nei į ją, nei į visus KT nutarimus šįkart nuspręsta neatsižvelgti.

„Tikrai negalėsiu paremti šio projekto, nes yra Teisės departamento pastabų ir yra esminė pastaba, kurią mes tik pirmininko balsu per praėjusį posėdį nuvertėme - dėl prieštaravimo Konstitucijai. Šiuo atveju ankstesnis komiteto balsavimas, kai sprendimai priimami pirmininko balsu, rodė, kad matome tam tikrų teisinių problemų, darydami sprendimus į praeitį ir bandydami sukurti pareigybes, kurios de facto neegzistavo. Tikrai negalėsiu tokio projekto paremti", - sakė A.Širinskienė.

„Kadangi Laikinajame pagrindiniame įstatyme nebuvo tai numatyta ir post factum nustatinėti statusus yra ne tik ydinga, bet ir prieštarauja Konstitucijai, ir tą pastebėjo Teisės departamentas, esu prieš", - „valstietei" antrino socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Pasijuto viršesnis už KT

Tačiau S.Šedbaras įrodinėjo, esą KT aiškinimai šiuo klausimu neverti dėmesio, nes tarp konstitucinės teisės specialistų vyksta aktyvi diskusija ir jų nuomonė esą nėra kategoriška.

„Valstybė negali neturėti savo vienasmenio vadovo. Aš manau, kad netgi šita baisi totalitarinė valstybė, kuri gyvavo beveik šimtą metų, turėjo keistą valstybės vadovą - generalinį sekretorių. Vis tiek jis Jaltos, Potsdamo konferencijose dalyvavo ir su prezidentu Ronaldu Reiganu (Ronald Reagan) susitikinėjo, ir pasirašinėjo dokumentus kaip valstybės vadovas. Nėra valstybės, kuri turbūt neturi vienasmenio vadovo", - kalbėjo S.Šedbaras, dievagodamasis, kad titulą V.Landsbergiui ragina suteikti „ne norėdamas kam nors pataikauti", o todėl, kad seniai taip galvoja.

Selektyvi teisė

A.Širinskienė „Vakaro žinioms" priminė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą jau svarstė dar prieš pateikiant projektą Seime - balsavo, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai. Mat pagal Seimo statutą jis turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Konstitucijai sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Pastarojo išvadą palaikė 4 komiteto nariai, 3 balsavo „prieš" ir 1 susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį komiteto verdiktą lėmė pirmininko S.Šedbaro sprendimas.

„O vakar komitetas nusprendė pataisyti istoriją, kuri realiai buvo kitokia - net tuometinis pagrindinis įstatymas V.Landsbergio nevadino šalies vadovu. Prasideda asmenybės kultas.

Dabar vieni asmenys taip sureikšminami, kad pradedami šlovinti, vadovais „tampa" po savo darbo fakto, o kitų nuopelnai atitinkamai sumenkinami. Tame matau nepagarbą visiems žmonėms, kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę", - kalbėjo A.Širinskienė.

Ji neatmeta galimybės, kad liberalai stumia projektą, nes tikisi mainais už tai gauti konservatorių palaikymą narkotikų dekriminalizavimo ar Partnerystės įstatymo atžvilgiu. Bet kam to reikia konservatoriams ir
V.Landsbergiui, jei įstatymo projekte nenumatyta jokių finansinių privilegijų gaunančiam šį titulą?

„Norima sukurti geresnę teisinę padėtį savo giminaičiui, vėliau tuo pagrindu bus norima ir finansinę padėtį kurti. Tuo neabejoju. Bet šis pavyzdys diskredituoja ir V.Landsbergį. Savo ruožtu konservatoriai nori įteigti, kad buvęs vadovas buvo iš jų tarpo", - svarstė A.Širinskienė.

Parlamentarė stebėjosi S.Šedbaro veiksmais. „Jis kartais ragina laikytis KT išaiškinimų, šįkart ragino nesilaikyti. Selektyvi teisė", - įvertino A.Širinskienė.

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas VAIŠVILA:

V.Landsbergis ir jo palikuonys daugelį metų sėkmingai eksploatuoja jo, kaip faktinio valstybės vadovo, mitą. Man, kaip tų įvykių dalyviui, liūdna, kad V.Landsbergis nuolat verkšlena: duokit man titulą. Bet koks tu vadovas, jei verkšleni? Viskas įsisiūbavo iki to, kad tokį neteisinį dalyką norima įvilkti į teisinį rūbą, perrašant Lietuvos istoriją. Neveikia jokie argumentai, KT sprendimai, pasirodo, šitai šeimynai negalioja. Tariamas moralinis autoritetas yra pasiekęs absoliutų amoralumo lygį. Prisiklausėme daugybę melų apie V.Landsbergį, net vaikams jau kuriamos istorijos programos, kad V.Landsbergis kone vienintelis kūrė Sąjūdį, Nepriklausomybę. Tačiau mes esame gyvi liudininkai tų įvykių ir žinome, kad tai - totalus melas, kuris grindžiamas „dingusiais" istoriniais ir parinktais patogiais likusiais dokumentais. Panašiai yra ir su Atkuriamuoju Seimu, kurio nebuvo.

Mes, Signatarų klubas, išleidome knygą apie 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į XII šaukimo Aukščiausiąją Tarybą. Į ją sudėjome įvairius dokumentus. Ir iš Panevėžio, kur V.Landsbergis kandidatavo nebesitikėdamas būti išrinktas Kaune. Panevėžio sąjūdiečiai jį prastūmė. Paskui to paties V.Landsbergio pastangomis „nustatyta", kad Nepriklausomybę atkūrė Atkuriamasis Seimas, nors toks net neegzistavo. Mes kaip tik turime didžiuotis, kad sugebėjome pasiekti, jog Nepriklausomybę atkurtų aukščiausias okupacinės Tarybų Lietuvos valdžios organas - Aukščiausioji Taryba. Tai yra unikalu, bent aš kito tokio precedento pasaulyje nežinau. Ir iš viso istorijos, net jei kai kurie jos tarpsniai būtų ir negražūs, negalima perrašinėti. O dabar viską bando iškraipyti V.Landsbergis ir jo pakalikai.

Knygoje paskelbti autentiški dokumentai akivaizdžiai parodo, kaip Sąjūdis V.Landsbergį vargais negalais prastūmė į deputatus, kaip vargais negalais jis buvo naktį iš kovo 10 į kovo 11 d. įtikintas nebeatidėlioti Nepriklausomybės klausimo - paskambinęs Stasys Lozoraitis telefonu įtikino nebegaišti. Dokumentai rodo, kaip V.Landsbergis buvo išrinktas Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku ir kaip išrinktas nuo pat pirmos valandos ėmė „išdūrinėti" bendražygius - pavyzdžiui, netesėjo pažado pavaduotoju pasiskirti Romualdą Ozolą.

Netgi nebūtina kalbėti apie amoralumą. Net jei tai būtų pats švenčiausias žmogus, nepateisinama, kai praėjus trims dešimtmečiams parlamento pirmininkui norima suteikti statusą, kurio jis neturėjo.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (344)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s