Visuomenės niekinimas jau vyksta atvirai

Dar netyla kalbos apie incidentą Seime, kai „laisvietės" Aušrinės Armonaitės pakviestas komikas Olegas Šurajevas, ironiškai vadinamas premjerės Ingridos Šimonytės patarėju, sukėlė jame pasityčiojimų cirką. Puldinėdamas išskirtinai tik opozicijos narius jis provokavo juos, siūlydamas „čiulpti", „pasilaižyti".

O savivaldos rinkimų debatuose kandidatas Mantas Bertulis pasirodė neva persirengęs dabartiniu Kauno meru ir prisistatė geruoju Visvaldo Matijošaičio dvyniu.

Kad patys tautos išrinktieji nekontroliuoja savo kalbų Seimo posėdžių salėje jau nebestebina žmonių. Vadinasi, nekontroliuojama leksika, pasityčiojimas tampa norma?

- Sakėte, kad valdžios ir visuomenės santykius pastaruoju metu primena vaizdas, kai zoologijos sode beždžionėlės mėto viena į kitą fekalijas. O.Šurajevo pasirodymas Seime puikiai tai iliustravo, - „Vakaro žinios" pradėjo pokalbį su kultūros istorike, profesore Rasa ČEPAITIENE.

Visuomenės „trolinimas" yra tam tikra politikos strategija, o tokio tipo žmonės, kaip O.Šurajevas, tampa valdžios smogikais. Puolimas ant politikų ir provokavimas, sukuriant absurdišką situaciją, kurioje kai kas pasimeta, nežino, kaip reaguoti į užsipuldinėjimus pačia šlykščiausia maniera ar net kalinių stiliumi. Sukuriama situacija, kad jeigu tik pirštą pajudinsi, gausi atgal kumščiu.

Juk tokioje asmenybėje, kaip ši, supinta tiek daug dabartinės ideologijos požymių: neaiški lytis, neaiški tautybė, neaiški seksualinė orientacija. Jeigu kirsi atgal, tikrai nuskriausi kokią nors mažumą ir automatiškai tapsi kaltu.

Tai buvo bumerangas, mestas į opoziciją, bet jis atskriejo atgal sumažėjusiais valdančiųjų reitingais. Manau, kad bendra atmosfera jau yra tokia, kad dalis žmonių nebežiūri į šiuos politikus, kaip į vertus bent minimalios pagarbos, nors jie užima aukštas pareigas.

- O.Šurajevas parodė ir pasakė tai, ką dabartinė valdžia iš tiesų galvoja? Šalia stovėjęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šypsojosi, o premjerė Ingrida Šimonytė energingai spaudė komikui ranką...

- Tai ir įrodė, kad tai buvo valdančiųjų smogikas, o ne psichiškai nestabilus žmogus, puolęs ant Seimo narių. Man atrodo, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje matome labai atvirą ir turbūt sąžiningą valdžios požiūrį į visuomenę. Tas visuomenės niekinimas net neslepiamas. Peržengtos bet kokios ribos. Bet kodėl visuomenė leidžia susikurti tokiam zoologijos sodui?

Sąjūdžio metu, kai nomenklatūra buvo sukompromituota ir nustumta į šalį, keitėsi elitai, bet tuomet matėme stiprius lyderius partijose. Dabar, nepaisant paplitusių įvairiausių lyderystės kursų, matome plejadą politikų, kurių liežuvis neapsiverčia vadinti lyderiais.

Matome pilkas asmenybes, stokojančias išsilavinimo, kultūros ir netgi profesinių įgūdžių.

Kodėl stiprias asmenybes keičia tokia pilka masė? Gal tie stiprūs politikai nenori sau užsiauginti tokių pat stiprių konkurentų? Apsistatoma pilkais, paklūstančiais, nurodymus vykdančiais žmonėmis.

- Po O.Šurajevo pasirodymo Seime, socialinėje erdvėje buvo nemažai palaikančių tokį elgesį su konkrečiais Seimo nariais. Tai ir yra tikroji demokratija - kai nepatinkantį politiką galima žeminti, nepaisant moralės ir kultūros normų?

- Kai žmonės nėra kompetentingi valdyti, tuomet neturi kito būdo, kaip valdyti situaciją, išskyrus tokį smurtą ir propagandą. Taip pat metamos didžiulės jėgos nuslopinti bet kokias protestų bangas, ką pastaruoju metu matėme ir Lietuvoje. Šalia to vyksta nuolatinis visuomenės „trolinimas". Kartu aktyviai puolama alternatyvi žiniasklaida, kad tik nesudarytų konkurencijos vyraujančiam naratyvui. Oponentams užčiaupiamos burnos, kad netrukdytų tvarkytis korupcinių darbelių.

Juk paprasti žmonės mato, kad krizė jau prasidėjo, mažėja jų pajamos ir perkamoji galia. Natūralu, jog nepasitenkinimas auga. Bet kaip tu jį išreikši, jeigu menkiausias judesys gali nulemti tai, kad būsi paskelbtas valstybės priešu.

Tai dar viena prasto valdymo pasekmė - kai bet kokia kritika priimama kaip kėsinimasis į dabartinį valdymą. Juk neva tik priešai gali kėsintis. Nors matant, kas buvo padaryta su Lietuvos ekonomika ir geopolitika regione, susidaro įspūdis, kad iš to laimi Rusija. Dar klausimas, kam šie žmonės iš tiesų dirba ir ar tai daro sąmoningai, ar iš kvailumo.

- Kodėl didelei daliai visuomenės toks bendravimas, elgesio normos yra priimtinos. Ar tiesiog bijoma pasakyti, kad peržengtos ribos?

- Vyksta valstybės dekonstravimas ir privatizavimas. O žmonės taip pat reaguoja - jie irgi rūpinasi tik savo urveliu ir ima tempti viską ten. Labai sparčiai grįžtame į primityviausią visuomenės gyvenimo formą, kai rūpi tik savo šeima ir namų reikalai. Kiekvienas kaip peliukas savo urvelyje. Žmonėms neberūpi bent kiek platesnės problemos - kiemas, miestas, jau nekalbant apie valstybę. Tai primena sovietmetį, kai valstybė buvo atskirta nuo visuomenės ir palikta valdžiai, o už bet kokį savarankišką mąstymą ar veikimą buvo daužoma per nagus, baudžiama represijomis.

Tai, kad visuomenė tampa labai ciniška, yra visų šių procesų pasekmė. Žmonės nesuvokia, kokios bus to pasekmės, kokioje realybėje gyvens vaikai, anūkai. Padorūs žmonės jau supranta, jog politika yra tik purvinas reikalas. Žmonės tarsi patys „užkalba", leidžia, kad politika būtų nešvari, korupcinė, chamiška, ciniška.

Panašiai viskas vyko sovietmečio pabaigoje prieš didžiuosius pokyčius. Manau, kažkas keisis. Aš dedu vilčių į rinkimus. Gal turėsime mažiau chamizmo ir eksperimentų su visuomene.

- Po to, kai O.Šurajevui buvo uždrausta ateiti į Seimą, jis pareiškė, jog belieka būti išrinktam - tuomet galės patekti į parlamentą.

- Kitoje politinėje atmosferoje ir kitoje kultūrinėje terpėje tokie dalykai būtų neįmanomi. Tačiau Lietuvoje toks „trolinimas" veikia kaip tam tikras visuomenės valdymo būdas. Klausimas, kiek visuomenė yra pasiruošusi kęsti tokius dalykus? Man tai yra apmaudžiausia. Taip, vyksta didžiulis visuomeninių judėjimų spaudimas ir gniuždymas, bet matome ir visuomenės nepalaikymo, kai kyla tam tikras pilietinis pasipriešinimas. Visuomenė susikiršinusi, visko bijo. Dažniausiai pasiteisinama, kad bijo netekti darbo.

- Jūs esate vienas iš pavyzdžių, kai už pažiūras galima netekti darbo.

- Aš labai abejoju, kad visus taip ims ir išmėtys iš darbų. Tai yra tam tikra saviapgaulė arba pasiteisinimas, kad geriau jau ginti savo šeimą. Vėl, tik savo šeimą, tik savo urvelį. Gal dar per gerai gyvename, dar nepakankamai infliacija pinigų ištirpdė, mokesčiai dar nepakankamai pakelti. Gal pandemija taip kirto mūsų visuomenei, kad mes dabar esame tokie.

- Kur yra ribos, jeigu net premjerė Seimo narę komentaruose fekalijose išmaudo?

- Tokie pavyzdžiai rodo, kad neturime ir politinės opozicijos. Vadinasi, visi plaukia toje pačioje valtyje, tik laiko skirtingas vėliavėles. Dar bent kažkiek bandantys ginti viešąjį interesą politikai apipilami pamazgomis, fekalijomis. Manau, kad ir jiems kyla klausimas, kam taip elgtis, jeigu nėra nei socialinio, nei politinio pagrindo atsakui kurti.

Istorikai klausia, iš kur kilo totalitarizmas, kaip atsiranda tokie kaip Stalinas ar Hitleris. Jie ir atsiranda iš to, kad visuomenei iš po kojų išmuštas tam tikras ekonominis, egzistencinis pamatas. Tuomet žmonės paklūsta bet kokiems eksperimentams su jais. Panašu, kad ratas apsisuko ir vėl grįžtame į kažkokį autoritarizmą. Tik dabar ne NKVD į duris pasibeldžia, o šurajevai „patrolina".

Ministrė aiškinsis policijai

Po skandalingo O.Šurajevo apsilankymo Seime, policijoje buvo pradėtos dvi administracinės teisenos. Viena iš jų - dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, o kita - dėl valstybės politiko, valstybės pareigūno ar tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo.

Beje, panašu, kad net ir valdžios atstovams, atvedusiems O.Šurajevą į Seimą, toks elgesys nepadarė garbės. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurios kvietimu komikas ir atvyko į Seimą, socialiniame tinkle ironizavo, neva ne ji, o Agnė Širinskienė pakvietė į Seimą O.Šurajevą.

„Olegas panoro stebėti posėdį, kuriame jo asmeniui skirtas toks dėmesys - jam buvo išrašytas leidimas. Kaip viskas toliau rutuliojosi jūs matėte.

Manau, kad kiekvienas suaugęs žmogus yra atsakingas pats už savo veiksmus ir su Olegu jo performanso mes nesiderinome, priešingai, nei vakar paskelbė vienos žinios. Ar tai buvo etiškas elgesys? Nemanau. Ar parlamentinis? Irgi ne", - kiek anksčiau rašė ministrė.

Dabar savo poziciją jai teks išdėstyti policijai. Pareigūnai šią savaitę kreipėsi į ministrę. Iš pradžių norėta, kad ji atvyktų į komisariatą, tačiau vėliau sutarta, kad užteks ir atsakymų raštu. Tiesa, pati ministrė tokiu policijos dėmesiu, turbūt, nesidžiaugia, mat nepranešė to socialiniuose tinkluose, kur dažnai dalijasi įvairiomis „pergalėmis".