32 nuotr.Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, dabartinės nedidelės grupelės valdančiųjų „pamirštas", bet absoliučios piliečių daugumos prisimenamas ir vertinamas teigiamai, buvo visuomeninis tautinis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Jam šiuos planus sėkmingai pavyko realizuoti 1990 m., tačiau šiandien ne vienas, tais laikais gyvenęs ar net Sąjūdžio veikloje dalyvavęs pilietis su nerimu stebi patekusių į valdžią pastangas įtvirtinti Lietuvoje ne daug nuo sovietinio atsiliekantį režimą. Eilinis, prieš tokius vis dar esančių valdžioje veiksmus, nukreiptas piketas birželio 3 d. įvyko prie Seimo.
Ir žmonės vėl rinkosi
Likus porai dienų iki mitingo, jo organizatoriai dar kartą priminė:
„Birželio 3 dieną, 18 valandą Sąjūdžio susikūrimo dienos proga, susirinksime į pilietinį mitingą prie Seimo ir priminsime valdžiai Sąjūdžio vertybes, kurias dabartiniai Seimo valdantieji vieną po kitos išduoda! Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją! Ateikite, dalyvaukite, išreikškite savo pilietinę poziciją! Tautos jėga - vienybėje!"
Taip pat buvo žadama, kad mitinge dalyvaus ir pasisakys iškilūs, Lietuvoje žinomi žmonės, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, žinomi istorikai, visuomenininkai, politikai, tautinių patriotinių jėgų lyderiai.
„Ateikite, dalyvaukite, apginkime Sąjūdžio vertybes, priminkime valdantiems politikams, kad valstybę kuria Tauta, kad jie yra Tautos atstovai ir privalo atstovauti ir ginti Tautos, o ne siaurų grupuočių interesus!" - kvietė jo organizatoriai.
Jų kvietimas neliko neišgirstas ir vakarėjant netoli Seimo, Martyno Mažvydo bibliotekos papėdėje (nes arčiau prisileisti savo rinkėjus dalis politikų jau senokai bijo - aut. past.) susirinko nemažas būrys tautiškai-patriotiškai nusiteikusių žmonių.
Į susirinkusiuosius, kaip ir organizatoriai žadėjo, kreipėsi taip pat gausus būrys iškilių, Lietuvai nusipelniusių ir prie jos Nepriklausomybės ištakų stovėjusių, asmenų.
Nuotoliniu būdu į žmones kreipėsi filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras Bronius Genzelis. Savo pastebėjimais apie tai, kad šalis aiškiai eina ne ta kryptimi, dalinosi vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas, profesorius Antanas Buračas.
Gyvai nuo scenos audringas kalbas rėžė buvęs Krašto apsaugos ministras, Kovo 11-osios akto signataras Audrius Butkevičius. Prisiminimais ir išgyvenimais dalinosi savo laiku už Lietuvos Nepriklausomybę sovietiniuose lageriuose kalėjęs politikas Petras Gražulis. „Gero žodžio" visiems tautos identiteto naikintojams negailėjo politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, už siekį apginti Lietuvos istoriją nuo klastojimo dabartinės valdančiųjų grupuotės iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigų atleistas Adas Jakubauskas bei kitos iškilios asmenybės.
Visų jų pasisakymuose buvo akcentuojama, kad nuo tautos ir jos pamatinių vertybių nusisukusi dabartinė valdžia stumia šalį pražūtį ir visuomenės pareiga, jeigu valdžia neatsipeikės, yra užkirsti tam kelią.
Ateisime tiek, kiek reikės
Įvertinę tai, jog į valdžią patekusių politikų grupuotė girdi tik jai parankius kalbėtojus arba pati save, renginio organizatoriai parengė jiems ir raštišką kreipimąsį-raginimą.
Apibūdindamas jį, Kristupas Krivickas juokavo, kad jis yra „inteligentiškas, bet griežtas".
„Kadangi jį rengė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė - išsilavinę, padorūs, kultūringi, intelektualūs žmonės, tai jis toks ir išėjo. Jeigu valdantieji vėl nuspręs „negirdėti" raginimo atsigręžti į tautą, reikalavimai bus pakartoti birželio 15 - 17 dienomis. Tik įvertinus tai, jog tuomet į Vilnių suvažiuos visa Lietuva, reikalavimai gali būti pateikti paprastesne, bet dar griežtesne forma. Esantys valdžioje turi suprasti - rinksimės ir kartosime tiek, kiek reikės. Kita vertus, jeigu matysime, kad esančių valdžioje arogancija tik auga, o pamatinės vertybės toliau mindoma, labai tikėtina, jog paprašysime jų pasitraukti ir užleisti vietą kitiems", - apibendrino K.Krivicas.
Mitingo organizatorių pareiškimas
Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos patriotinėms partijoms
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo minėjimo mitingo
PAREIŠKIMAS
* Minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo sukaktį,
* Prisimindami Sąjūdžio idealus ir principus,
* Reaguodami į šiandienos iššūkius, aktualijas ir problemas
PAREIŠKIAME:
* Dabartinės valdančiosios koalicijos daugumos politika iš esmės prieštarauja svarbiausiems Sąjūdžio siekiams - žodžio ir saviraiškos laisvei, Tautos suverenitetui ir pilietinei savivaldai.
* Dvejopi standartai skirtingoms pasaulėžiūrinėms stovykloms tariamai antidiskriminacinių ir neapykantos prevencijos įstatymų pavidalu, suverenių valstybinių galių parceliavimas viršvalstybinėms institucijoms, piliečių galių uzurpavimas, varžant referendumų iniciatyvas, atsisakant žemiausio lygio savivaldos ir visuomenės atstovų teismuose, kišeninės žiniasklaidos (LRT) išlaikymas iš priverstinių piliečių mokesčių laidoja Sąjūdžio iškovojimus.
* Kėsinimasis į valstybės pagrindus - prigimtinę šeimą, valstybinę kalbą ir tautinę tapatybę per dirbtinių šeimos pakaitalų kūrimą, atsivėrimą pasaulio perėjūnams ir teritorinių rezervatų steigimą kitakalbiams Lietuvos piliečiams skatina tautinį ir pilietinį pasipriešinimą, artėjantį prie taško, nuo kurio grįžti bus labai sunku.
KVIEČIAME:
* Lietuvos Respublikos Seimo partijų vadovus jau dabar pradėti dialogą su visuomene, organizuojant garbingas ir atviras diskusijas nacionalinio transliuotojo eteryje, o taip pat - gyvai rajonų centruose, aktualiais visuomenei klausimais.
* Inicijuoti referendumus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykio su tarptautiniais teisės aktais nustatymo, Tarptautinio migracijos pakto persvarstymo, sprendimo dėl lyčiai neutralaus Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos svarstymo, realaus pilietinio referendumo iniciatyvai būtinų sąlygų palengvinimo.
* Panaikinti diskriminacinę „neapykantos nusikaltimų" sąvoką, ideologines „lytinės orientacijos" ir „lyties tapatybės" sąvokas visuose Lietuvos teisės dokumentuose.
* Pataisyti LRT veiklą reglamentuojančius įstatymus taip, kad finansavimas iš privalomų piliečių mokesčių būtų pakeistas savanorišku abonentiniu mokesčiu.
* Atsisakyti Lietuvos piliečių rezervatų ar getų idėjų.
* Jei Seime vis dėlto būtų priimti gyvybiniams Tautos interesams priešingi įstatymai, prašome Jo Ekscelenciją Prezidentą juos vetuoti.
* Lietuvos patriotines partijas kviečiame jungtis į vieną politinę organizaciją iki artimiausių rinkimų.
