Vis dar nepatogus Romas Kalanta

Nors nuo dienos, kai devyniolikos būdamas R.Kalanta paaukojo gyvybę už Lietuvos laisvę, praėjo penki dešimtmečiai, jo auka iki šiol yra nepamiršta. Svarbiai R.Kalantos aukai pagerbti dar pernai Seimas 2022-uosius paskelbė Romo Kalantos metais. Jiems paminėti buvo patvirtintas priemonių planas. Pernai su „Vakaro žiniomis" kalbėjusi R.Kalantos dukterėčia G.Kalantaitė neslėpė, jog labai laukia šių metų ir ketina prisidėti prie renginių ir minėjimų, kiek tik galės.

Gabrielė yra R.Kalantos brolio Antano Kalantos duktė. Apie dėdės auką Gabrielei jos tėtis pasakojo nuo pat vaikystės, dukrą veždavosi į R.Kalantos minėjimus. Gabrielės šeimos namuose iki šiol saugomi Romo atminimo daiktai. Taip pat ir jo užrašai, sąsiuviniai, iš kurių viename ir Romo ranka rašyta frazė - „Dėl mano mirties kalta tik santvarka."

Gabrielė dar pernai susisiekė su tuomečiu Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininku Valdu Rakučiu ir išreiškė norą prisidėti prie R.Kalantos metų renginių. Tuomet jai buvo atsakyta, kad apie renginius bus galima kalbėti, kai bus paskirtas finansavimas jiems, tačiau daugiau žinių Gabrielė nesulaukė. Ir ne tik žinių. Nors R.Kalantos metų priemonių plane patvirtinta 26 įvairūs projektai ir renginiai, Gabrielė neslepia liūdesio, kad nei ji, nei jos mama negavo nė vieno kvietimo į renginius.

- Kokiu būdu norėjote prisidėti prie R.Kalantos minėjimo renginių? - „Vakaro žinios" paklausė R.Kalantos dukterėčios G.Kalantaitės.

- Kai kreipiausi į Seimą, pasakiau, kad mano tėtis visuomet dalyvaudavo R.Kalantos minėjimuose, kartais drauge būdavau ir aš, tad mielai po tėčio mirties užimčiau jo vietą ir pratęsčiau R.Kalantos atminimo saugojimo tradiciją. Iki šiol atsimenu, kai, vykstant R.Kalantos susideginimo 40-ies metų minėjimui, Kaune stovėjau prie tuomečio Seimo pirmininko, klausiau tėčio kalbos. Ten buvo susirinkę daug valdžios atstovų, Seimo narių, vakare vyko koncertas, kitą dieną vyko minėjimas, kuriame dalyvavo ir tuometė prezidentė. Buvo justi, kad ši diena yra svarbi, kad jai išreiškiama tinkama pagarba.

Visuomet svajojau kada nors ir pati pasisakyti. Man būtų didelė garbė dalyvauti renginiuose ir prisidėti prie jų organizavimo, kiek to reikėtų. Taip pat, kaip anksčiau tai darydavo mano tėtis.

- Nuliūdino tai, kad nei jūs, nei mama nebuvote pakviestos į renginius?

- Labai. Negirdėti apie planuojamus renginius. Gal niekas ir nevyks arba viskas daroma paskutinėmis akimirkomis? Atrodo, šiandien valdžiai svarbiau ukrainiečiai, nei mūsų istorija. Galbūt laukiama finansavimo iš ES dėl priimtų pabėgėlių, todėl dabar labiau rūpinamasi ta tema. Bet šiandien, vykstant karui Ukrainoje, kai ir mes nesame tikri dėl savo ateities, yra labai svarbu gerbti savo istoriją, joje ieškoti stiprybės ir vienybės. R.Kalantos susideginimas - labai svarbus Lietuvos istorijos įvykis, prieš penkiasdešimt metų įkvėpęs žmones. Man atrodo, kad šiandien kaip niekad svarbu ir prasminga yra tai prisiminti. Kaip ten bebūtų, R.Kalantos susideginimo diena šiandien yra įsimintinų dienų sąraše kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

- Ar tai reiškia, kad R.Kalantos istoriją norima pamiršti, gal ji atrodo nepatogi valdžiai?

- Matyt, valdžiai dabar atrodo tiesiog neaktualu kitos temos. Kažkodėl šiandien iš karo Ukrainoje bėgantieji gauna daugiau galimybių ir privilegijų, nei Lietuvoje visą gyvenimą dirbantys žmonės. Aš ne prieš juos, pati prisidedu prie paramos ukrainiečiams ir Ukrainai, bet man atrodo, kad ypač svarbu nenustumti ir savo žmonių į šoną. Juk visiems kartu reikės gyventi toje pačioje valstybėje. Tokios situacijos tik paskatins neteisingumo jausmą, nusivylimą, susipriešinimą ir netgi emigraciją. Ar tai stiprina valstybę? Šiandien yra pats laikas galvoti ir apie tai, ką Lietuvos žmonės darytų, jei mūsų šalyje prasidėtų karas? Jeigu kažkas apie tai galvotų, gal ir R.Kalantos pagerbimas atrodytų svarbesnis.

- Vis tiek vyksite į minėjimus?

- Žinoma. Prisipažinsiu, iš pradžių buvau labai nusivylusi ir galvojau, kad negrįšiu. Bet vėliau apsigalvojau. Nors studijuoju ne Lietuvoje ir tuo metu man bus sesija, kelioms dienoms grįšiu į Lietuvą, kad galėčiau sudalyvauti renginiuose. Net jei ir bendrai su visais minioje tik pabūsiu. Vyksime su šeima, kartu ir mano draugu anglu. Manau, jam bus labai įdomu susipažinti su mano šeimos istorija.

Visa šeima jau esame nusipirkę bilietus į roko operą R.Kalantos atminimui, kurią pastatė Kauno muzikinis teatras. Beje, rašiau jiems laišką, klausiau, gal būtų galimybė kelias minutes tarti žodį prieš operą, tačiau atsakymo nesulaukiau.

Visiems vietos neužteko

„Vakaro žinioms" susisiekus su Seimo nariu V.Rakučiu, šis patikino žinantis Gabrielės šeimą ir atsimenantis jos brolį, tačiau dabar, kai nėra komisijos pirmininkas, jis negalėjo atsakyti, ar į renginius yra pakviesti R.Kalantos artimieji. Jis pasiūlė kreiptis į dabartinę komisijos pirmininkę Paulę Kuzmickienę. „Vakaro žinioms" su ja susisiekus, Seimo narė, išgirdusi, kad skambina žurnalistai, patikino, jog šiuo metu vyksta balsavimas, po kurio pažadėjo perskambinti. Tačiau su žurnalistais taip ir nesusisiekė.

Beje, į vieną minėjimą Gabrielę buvo planuojama kviesti. Aktyvūs visuomenininkai Kaune ketino rengti dviejų dienų R.Kalantos minėjimą. Į jį turėjo būti pakviesta ir Gabrielė. Prašymą organizatoriai pateikė dar vasario mėnesį. Deja, savivaldybė leidimo renginiui neišdavė, argumentavusi, kad renginių paraiškų atrankos jau įvykusios, be to, renginiai minėjimui jau suplanuoti. Tai labai nustebino vieną iš planuoto renginio organizatorių, visuomenininkę Editą Navickienę. „Kai pateikėme prašymą, su manimi buvo susisiekęs viešosios tvarkos pareigūnas. Iš pradžių susitarėme dėl susitikimo, bet vėliau jis pranešė, kad atvykti mums nereikia, nes leidimas atšauktas. Paklausiau, kodėl, o jis nusijuokęs pasakė, gal savivaldybė susisgribo, kad jiems reikia ruošti R.Kalantos minėjimą. Argi nebūtume išsitekę? Mes neprašėme jokių pinigų, scenos ar kitokios pagalbos. Viską būtume patys padarę, jau buvome pradėję ieškoti rėmėjų. Yra daugybė patriotų, kurie laukia tokių datų ir jos jiems svarbios. Esame nusivylę tokiais valdžios sprendimais", - „Vakaro žinioms" sakė E.Navickienė.

Pasitaisė paskutinę minutę

„Vakaro žinios" kreipėsi ne tik į Seimą, bet ir į R.Kalantos renginius organizuojančią Krašto apsaugos ministeriją, Vyriausybę ir netgi prezidentūrą su klausimais, kokie renginiai bus planuojami gegužės 14 d. ir ar juose dalyvaus aukščiausi šalies politikai. Kaip pranešė Vyriausybė, ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės darbotvarkė dėl minimos datos dar derinama. Atsakymo iš Krašto apsaugos ministerijos ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen dar nesulaukėme.

Kaip „Vakaro žinias" informavo prezidentūra, Pilietinio pasipriešinimo dieną prezidentas dalyvaus renginiuose Kaune, kuriuos rengia Krašto apsaugos ministerija ir Kauno miesto savivaldybė. „Romo Kalantos žygdarbis, pilietinis lietuvių pasipriešinimas sovietų okupacijai - istoriniai Lietuvos pilietinės galios pavyzdžiai, keitę ne tik Lietuvos, bet ir regiono, o ir viso pasaulio istoriją - prezidento nuomone, yra be galo svarbūs ir šiandien, kuriant stiprią, teisingą Lietuvos valstybę", - perdavė prezidentūra.

Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę su klausimais apie tai, ar į renginius pakviesti R.Kalantos artimieji. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė nurodė, kad „į minėjimo renginius kviečiami ir Romo Kalantos artimieji. Savivaldybės atstovai susisiekė su jais ir išsiuntė oficialius kvietimus". Paprašius patikslinti, kokie artimieji, atsakymo nesulaukėme.

Tačiau Gabrielė patikino, kad nei ji, nei jos mama kvietimų negavo ir pati nusprendė susisiekti su Kauno miesto savivaldybe. Greitai į užklausą sureagavęs savivaldybės atstovas patikino, kad perduos Gabrielės „kontaktus" organizatoriams, kurie patikslins, ar renginiuose bus galimybė Gabrielei pasisakyti, o gal net ir susitikti su prezidentu G.Nausėda.