(28)Sunkiai pasiekiamos gydymo įstaigos veja pacientus į privačias klinikas. Susirūpinę savo sveikata gyventojai pasiryžę sumokėti papildomai. Stebint didėjantį susirgimų koronavirusu skaičių, panašu, privatininkams darbo gali dar padaugėti. Pacientai skundžiasi, kad valdžios draudimai jiems brangiai kainuoja.
5 nuotr.
Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi moteris iš Vilniaus, pasipiktinusi dabartine situacija gydymo sistemoje. Jos sūnui reikalinga nedidelė operacija, tačiau valstybinės gydymo įstaigos vis dar ne visos atnaujino gydymo paslaugas. Todėl moteris apsisprendė kreiptis į privačią kliniką. Čia sužinojo, kad prieš operaciją būtina pasidaryti COVID-19 testą ir įsitikinti, kad pacientas neserga. Sužinojusi, kad testas kainuoja 80 eurų, moteris apstulbo.
„Man nesuprantama, kodėl už privalomą reikalavimą, kurį sugalvojo valdžia, turiu papildomai mokėti. Jau ir taip negalime gauti mums reikalingų gydymo paslaugų, nors visą gyvenimą mokame mokesčius. Situacija priverčia kreiptis gydymo privačiai ir dar papildomai kainuoja testas.
Kasdien girdime, kad susirgimų skaičius auga. Kas bus toliau? Užsidarys ligoninės, privačiose klinikose nusidrieks eilės, o privatininkai džiaugsis padidėjusiomis pajamomis. Tikrai ne visi, kuriems reikia gydytojų pagalbos, gali sau leisti kreiptis privačiai. Ar taip nepažeidžiamos mūsų, pacientų, mokančių mokesčius, kad gautume gydymo paslaugas, teisės?" - klausia susirūpinusi mama.
Kaip „Vakaro žinias" informavo Sveikatos apsaugos ministerija, pagal dabartinę tvarką, jei pacientui paskirtas planinis gydymas, operacija stacionare, koronaviruso tyrimas jam turi būti atliekamas likus ne daugiau kaip 72 val. Toks tyrimas pacientui nieko nekainuoja, kai pacientas gydomas valstybinėje įstaigoje. „Tiesa, jeigu pacientas kreipiasi į privačias stacionarines gydymo paslaugas teikiančias įstaigas, jam gali tekti sumokėti už tyrimą", - paaiškino ministerija.
Interviu su Profesoriumi hematologu, habilituotu daktaru Eduardu VAITKUMI:
- Kaip gydymo paslaugų ribojimas atsilieps pacientų sveikatai?
- Tai yra mūsų valdžios sprendimų kaina. Gydymo paslaugas apribojome teigdami, jog taip kovojame su virusu. Bet tai buvo žalingiau nei viruso keliama grėsmė.
Turime suprasti, kad virusas niekur nebedings. Bet valdžia elgiasi taip, lyg mums tereikia išgyventi pusmetį ar metus, o tuomet virusas stebuklingai dings ir viskas grįš į savo vėžes. To nebus. Ir tai buvo akivaizdu dar kovo mėnesį - virusas atėjo visiems laikams. Nepamirškime, kiek žmonių persirgo besimptome forma ir to nežinodami užkrėtė kitus.
Žinoma, valdžia neturi intereso skaičiuoti, kiek žmonių numirė dėl jų priimtų sprendimų kovoje su virusu. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje buvo suskaičiuota, kad per 3 mėnesius apie 16 tūkst. žmonių numirė dėl priimtų valdžios veiksmų.
Bet situacijai įvertinti nereikia net medicininio išsilavinimo, pakanka blaivaus mąstymo. Kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas, susirgimų buvo mažiau, nei kai jis buvo atšauktas. Vėliau buvo nuolat keičiama riba valstybėms, kurią peržengus, iš jų atvykus reikės izoliuotis. Rodiklis kilo nuo 16 iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Blaiviu protu mąstant, kyla klausimų, kodėl taip nenuosekliai elgiamasi.
Tai rodo, kad valdžia ir pati suvokia, kad kovo mėnesį buvo imtasi per griežtų priemonių, kurios padarė žalos.
- Kas už tai atsakys?
- Dabar Lietuvoje labai patogus laikas - keičiasi valdžia. Naujoji atsakomybės neprisiims ir kaltų galiausiai neliks.
Apribotos gydymo paslaugos tikrai paveiks žmones. Pavyzdžiui, apribojus paslaugas, navikų diagnostikos galimybės stipriai sumažėjo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje prognozuojama, kad apie 2021 m. mirties nuo vėžio statistika padidės apie 20 tūkst. atvejų. Lietuva, manau, pamatys panašias tendencijas.
O kur dar psichologinės pasekmės. Dabar niekas nekalba, kaip jaučiasi vaikai, mokyklinukai, kurie nuolat girdi gąsdinimus apie virusą. Nenustebčiau, jeigu po 20 metų rašysime disertacijas, kaip koronaviruso pandemijos metu įtampa turėjo įtakos pablogėjusiai žmonių psichinei sveikatai, depresijai ar problemoms šeimoje.
Žinote, dalyvavau rinkimuose, kai vienų debatų metu prie manęs priėjo jaunas vyrukas ir pasakė, kad jaudinasi, jog debatuose sėdėsim per arti vienas kito. Jis nuoširdžiai bijo viruso ir tokių žmonių yra daugybė. Jį susargdino valdžios retorika viešojoje erdvėje.
Blogiausia, kad žmonės tam nesipriešina. Gal tai reiškia, kad gyventojams nereikia tų paslaugų. Gal sumažinkime jų apimtis 30 proc.?
- O medikai kodėl nesipriešina?
- Nes bijo prarasti darbo vietą, todėl visi tyli. Visus galima „sutvarkyti".
Dirbdamas privačioje įstaigoje, rinkiminiu laikotarpiu mėnesiui išėjau atostogų, o kai grįžau, man buvo pasakyta, kad mano paslaugų nebereikia. Tikriausiai todėl, kad netinkamai viešai kalbėjau. Toks, matyt, valdžios požiūris. Bet aš savo žodžių neatsisakysiu.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
