3 nuotr.Kiek savivaldybėse yra skurstančių, galima vertinti iš socialiniuose būstuose gyvenančių arba jų laukiančių skaičiaus. Socialiniuose būstuose iki šiol gyvena ištisos kartos. Gyveno seneliai, gyveno tėvai, o dabar gyvena vaikai. Ne vien savivaldybės kaltos, kad žmonių pajamos nedidėja, bet dėl to, kad eilės nemažėja, atsakomybę turi prisiimti ir jos.
Skriaudžiamoms - tik Nakvynės namai
Dar viena neįvardinta problema - laikini būstai kenčiantiems nuo saviškių smurto, teroro. Jei vaikų turinčioms motinoms daugelis savivaldybių steigia krizių centrus, mažašeimiai mažai kam rūpi. Jie tik nevyriausybinių organizacijų nepagydomas galvos skausmas.
Marijampolės apskrities Moters veiklos centras yra vienas iš 16-os Lietuvoje veikiančių specializuotos pagalbos centrų. 25-erius metus Marijampolėje veikiančios visuomeninės organizacijos viena iš veiklų yra pagalba kenčiančioms smurtą moterims, bet iš esmės padėti aukoms centras gali ne visada. Tarkime, negali suteikti laikinos pastogės, kol problema šeimoje išsispręs.
„Kadaise savivaldybė buvo žadėjusi skirti vieną kambarį name, kuriame vis butai vien socialiniai, bet taip ir liko. Net strateginiuose planuose nenumatyta skirti laikino prieglobsčio būstą smurto aukoms. Nukentėjusieji nuo smurto gali prisiglausti Nakvynės namuose, mes apie tai informuojame, bet ne visos moterys ten nori eiti“, - sakė šio centro pirmininkė Adolfina Blauzdžiūnienė.
Pranešimus apie smurtą šeimoje iš policijos centras gauna kasdien. Konsultantė, teisininkė, psichologė su kiekviena nukentėjusių susisiekia telefonu, konsultuoja. Net jei moteris atsisako pagalbos iš karto, skambina dar kartą. Anot A.Blauzdžiūnienės, tam, kad žmogus pajustų, kad jis kažkam rūpi. Maždaug septynios iš dešimties nukentėjusių prašo pagalbos. Kaip pagelbėti toms, kurios teigia nebegalinčios gyventi su smurtautoju, o dėtis neturi kur? Savivaldybės krizių centras laikinai apgyvendina tik motinas su vaikais.
Globėjai aukščiau motinystės
Šiauliuose veikiančioje VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“ jau penktus metus teikiama pagalba krizinės motinystės atvejais. Anot šių namų įkūrėjos Reginos Zabielienės, jos tikslas - padėti besilaukiančioms labai jaunoms ar socialinių įgūdžių neturinčioms motinoms.
„Nuo veiklos pradžios esame pasirašę 120 sutarčių. Globojome net keturias nepilnametes. Kol jos pas mus įgijo motinystės įgūdžių, joms atsirado vieta nuolatiniam gyvenimui. Daug mūsų gyventojų turi didesnę ar mažesnę protinę negalią, joms reikia padėti vaikelį auginti. Pagalba pasiteisina. Jei mokini, žmogus ir išmoksta.
Pernai iš 18 mūsų gyventojų keturios atėjo dėl smurto šeimoje, dvi neturinčios kur gyventi, o kitos daugiausia dėl socialinių įgūdžių stokos. Daugybė moterų neturi pagrindų tvarkyti savo gyvenimą, jas reikia išmokyti apsiruošti, auginti vaikelį.
Pas mus yra gyvenę ir vyrai su vaikais. Vienas su keturiais vaikais, kitas su vienu. Taip, jų gyvenimas nebuvo pavyzdinis, bet pas mus pagyvenę jie sugebėjo atkurti ryšį su vaikais. Dabar mūsiškis, keturių vaikų tėvas, jau gyvena savarankiškai, sugrįžo po gydymo dėl alkoholio vaikų mama, šeima liko neišsklaidyta“, - džiaugėsi R.Zabielienė.
„Šeimų namai“ - nevyriausybinė organizacija, pragyvenanti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektų, vieno kito aukotojo pagalbos. Anot jų vadovės R.Zabielienės, didžiausia namų problema, kaip išsilaikyti. Po to, kai savivaldybės pačios pradėjo steigti panašias prieglaudas, nebeliko reikalo ieškoti vietos kitur. Šiuo metu „Šeimos namuose“ net penki kambariai laisvi. R.Zabielienė teigia nusivylusi Šiaulių savivaldybe, kuri užuot siuntusi mamas su vaikučiais į vietinius namelius, vaikus atiduoda globėjams. Dėl vienos mamos pati pas merą ėjusi, bet neperkalbėjo. Taip, moteris turi bendrabutį, o kad gyvena su ją išnaudojančiu vyru niekam neįdomu. Vaikelis pas globėjus iškeliavo tiesiai iš gimdymo namų.
Anot R.Zabielienės, mamos išlaikymas su vienu vaiku Šiaulių savivaldybei atsieina 370 eurų per mėnesį, su dviem vaikais - 430 eurų. O globėjų paslaugos kainuoja per vieną tūkstantį eurų. To ji nevadina nei taupymu, nei šeimų stiprinimu.
Savivaldybės būstai nebeapsimoka
Ukmergės savivaldybės socialinio būsto laukiančių eilė viena trumpiausių, o norinčių nuomotis savivaldybės būstą nė vieno. Socialinio būsto laukia 104 asmenys. Pasak Turto ir valdymo poskyrio vedėjos Daivos Gladkauskienės, eilė pasistūmėjo, kai panaudojus europinius pinigus buvo sutvarkyta dalis vaikų globos namų ir čia įrengti 36 socialiniai butai. Vyksta ir rotacija.
Anot savivaldybės atstovės, pasikeitęs teisės aktas savivaldybės būsto nuomą prilyginti rinkos kainai kai kuriuos gyventojus paskatino būstą išsipirkti arba peržiūrėti nuomos sutartį ir nuomoti socialinio būsto nuomos sąlygomis. Dviejų kambarių (44 kv. m) savivaldybės buto nuoma Ukmergėje atsieina 70 eurų. Vieno kambario (35 kv. m) - 55 eurus. Socialinio būsto kainos mažesnės. 42 kv. m buto nuoma - 24 eurai.
Lemia pajamos ir turtas
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Editos Banienės, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyti bendri reikalavimai asmenims ar šeimoms, kurie gali pretenduoti į socialinį būstą, bet savivaldybės yra atsakingos už įgyvendinimą, būsto parinkimą ir pan. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurios deklaravo turtą ir gautas pajamas bei jų turto vertė ir pajamos neviršija nustatytų dydžių.
Tiek nuomojasi, tiek laukia
Savivaldybių Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) pateiktais duomenimis, iki šių metų birželio 1 d. socialinį būstą nuomojosi 11 407 asmenys (šeimos), socialinio būsto nuomos laukė 11 484 asmenų (šeimų). 1 tūkst. šalies gyventojų tenka 7,6 asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos. Asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos (pagal asmenų skaičių, tenkantį 1 tūkst. savivaldybės gyventojų), daugiausia - Zarasų r. sav., Molėtų r. sav., Varėnos r. sav., Neringos sav. Mažiausia - Ukmergės r. sav., Kauno r. sav., Šiaulių r. sav., Pagėgių sav., Klaipėdos r. sav.
Pasak E.Banienės, lyginant 2019 m. ir 2020 m. sausio-gegužės mėnesius stebima, kad prašymų dėl įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą skaičius sumažėjo. 2019 m. pateikti 1952 prašymai, 2020 m. - 993 prašymai.
Ar bent kiek pakeitė situaciją valstybės finansinė paskata jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti? E.Banienės žodžiais, finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimas įtakos socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų eilei neturi. Dėl socialinio būsto nuomos kreipiasi tie asmenys ir šeimos, kurios dėl nepakankamų pajamų negali savarankiškai ar su banko paskola įsigyti būsto.
