Vilnius tampa tikromis džiunglėmis

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis yra viešai pareiškęs, kad žmonės ir taip per daug kišasi į gamtą ir ją naikina. O natūralios pievos, anot M.Čepulio, yra gamtos ekosistemos dalis. Tokia pati kaip ir miškai. Nors natūralios pievos naikinamos daug labiau nei miškai.

Specialistai taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ploteliai, palikti miestuose, mažina karščio bangas. Rekomenduojama palikti natūralias pievas upių pakrantėse, transporto žieduose, aplinkkelių šlaituose, gatvių skiriamosiose juostose bei tose vietose, kur žmonės rečiau vaikšto, nevedžioja savo augintinių. Bet ar tikrai toks sprendimas ekologiškas? Šalia judrių gatvių, plentų nepatartina auginti daržovių, vaismedžių, ganyti galvijų, nes maistas bus apnuodytas pravažiuojančių mašinų teršalais. Vadinasi, gali apsinuodyti ir vabzdžiai. Kažin, ar miestų šabakštynai taps sveikomis pievomis.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė viešai tikino, kad dėl to, jog sostinė itin žolėmis apaugo, kaltas lietus. Jo buvo tiek daug, kad žolė šaute šovė į viršų, ir aplinkos tvarkytojai nespėja traktoriukais jos nušienauti.

"Vakaro žinių" nuotr

Savivaldybė buvo numačiusi, kad natūralios pievos pirmą kartą bus šienaujamos tik nuo rugpjūčio 15-osios, o Barbakano kalnas iš viso nebus šienaujamas. Prie Baltojo tilto ir Misionierių sodų žolei leidžiama augti iki 10 cm. Taip pat bus šienaujami tie ruožai, kur žolė jau virsta ant gatvių ir dviračių takų.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Vaclovas Bogužas abejojo, ar šienaujant pievą tik vieną ar du kartus per metus tikrai pagerinama natūralių žolynų kokybė:

„Kai didelis biomasės kiekis nupjaunamas, jis daro tam tikrą poveikį visai ekosistemai ir pievos augalų įvairovei. Gali kai kurie augalai visai išnykti, nes biomasė, likusi ant dirvos, juos užspaudžia. Ar žmonėms nenušienautos pievos atrodo tvarkingai? Turbūt ne, matyt, į tą indikatorių - ką galvoja žmonės, reikėtų atkreipti dėmesį. Kad tos nenušienautos pievos miestuose nebus labai estetiškai patrauklios, ir dabar negražiai atrodo - tai akivaizdu."

Vilniaus miesto tarybos narė Violeta Podolskaitė prisipažino, jog dėl sostinėje ne visur šienaujamų pievų turinti dvejopą nuomonę:

„Reikia tvaraus šienavimo entuziastams gerai pagalvoti, visas aplinkybės pasverti. Pašilaičiuose, pavyzdžiui, žolė nuolat tvarkoma, kūdikiai bėgioja basi. Aš pati užaugau kaime, natūralias pievas atsimenu. Savaitgalį važiuodama mačiau pievose gėlytes iš savo vaikystės. Jau maniau, kad jos išnykusios, bet nežinau, ar visada naudinga tokias pievas padaryti mieste. Toje grožybėje tūno ir pavojingos erkės. Vaikai ir gyvūnai erkių namo parsineša. Aš pati persirgau Laimo liga, net nežinau, kur užsikrėčiau, bet tai kainavo daug sveikatos ir vaistų. Tad šis pavojus realus. Jis tikrai yra ir kaip čia tą problemą išspręsti? Prie mano namų esantis skveras yra šienaujamas, esu patenkinta, anūkus galiu išvesti, bet kai kur jau ne pievos, bet šabakštynai baisūs. Ar tai su biologine įvairove suderinama? Aš manau, kad miestus labiausiai puošia tvarkingi gėlynai. Savivaldybės idėjos, sakyčiau, kai kurios net labai geros, bet paslystame jas įgyvendindami. Tai yra labai apmaudu."

V.Podolskaitei pritarė ir jos kolegė Nijolė Jagelavičienė:

„Tos pievos, ta ekologinė veikla Vilniuje yra nesusipratimas, bet opozicijos nelabai klauso. Prie privačių namų, prie daugiabučių daugumoje kiemų žolė nuolat šienaujama, bet nuo nešienaujamų pievų vėjas atpučia tiek pienių pūkų, kad kitais metais visas Vilnius pienėmis žydės!

Valdantieji opozicijos neklauso, pasakysiu stipriau - netgi sąmoningai ignoruoja. Nieko, savivaldybių rinkimai jau netoli. Gal tauta pagalvos ir kitais metais išrinks kitokią sostinės valdžią. Tada reikės labai daug padirbėti dėl kultūros, nes kultūra ir pievos yra šitos Vilniaus valdžios podukros."

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas sakė manantis, kad visur turi būti sveikas protas. Visų pirma, turi būti šienaujamos tos miesto vietos, kur žmonės aktyviai veikia ir būna. Ten turi būti gėlynai, prižiūrimos vejos ir taip toliau. O tos vietos kur gali būti žaliosios oazės, irgi turi būti kažkiek prižiūrimos. Gyventojai dėl apleistų, nenušienautų laukų yra įspėjami, nes nuo sausos žolės yra didesnis gaisro pavojus. O tai ypač pavojinga ten, kur yra didesnis gyventojų tankis. Žmonės ir žemės mokesčius didesnius moka, jei savo žemės neprižiūri.

„Aš nemanau, kad bitutės iš nenušienautų transporto žiedų renka nektarą, - abejojo R.Janickas. - Bitė yra ekologiškas vabzdys. Tokiose nenušienautose vietose tik erkės karaliauja."

„Vakaro žinioms“ komentuoja Širvintų rajono merė Živilė PINSKUVIENĖ:

Labai sunku komentuoti kolegų sprendimus, bet jei žolė jau pradeda trukdyti eismui ir pėstiesiems, tai jau yra blogai. Ar daug Lietuvos sostinei prideda grožio tos paliktos balandos? O ką darys, kai žmonės rizikuos užsikrėsti nuo erkių? Vėl ragins skiepytis? Tik dabar - nuo erkinio encefalito? Ir taip žmonės per pandemiją daugiau skiepų gavo.

Manau, yra nesusipratimas, kai aplinkos ministras sako, kad Vilnius aplinkosaugos reitinguose kažkur pakilo. Vieni vaikosi reitingų, o kiti saugo savo žmones nuo papildomų skiepų.

Mes Širvintose kiek turime pajėgumų, tiek šienaujame. Spėjame, kiek spėjame, gal ne visada blizgame, bet aš esu kategoriškai prieš tokį požiūrį, kad reikia dirbti ne dėl žmonių, bet dėl reitingų. Mano pasirinkimas - žmonės. O Vilniuje, prie Nacionalinio operos ir baleto teatro - ir tiltas gražus, ir teatras, o balandų tiek, kad mašinos iš kitos pusės nesimato. Ir saugumo požiūriu tai pavojinga. Žmogaus mažo, vaiko per balandas vairuotojai gali ir nepastebėti.

Turi būti ekologiška? Gal namuose ir grindų neplaukime, dulkių nevalykime, nes valikliai gal ne visai ekologiški? Gal irgi visokių naujovių prigalvokime?