1 nuotr.Šeštadienį prieš Jonines Lukiškių aikštėje kvepės žolynais. 15-ąjį kartą vilniečius ir miesto svečius pakvies Žolynų turgus – atgaivinta XX a. pr. Vilniaus tradicija.
Nuo 2007 metų Vilniaus etninės kultūros centro organizuojamas renginys puoselėja gilias Vilniaus miesto ir Joninių, dar vadinamų Rasomis, tradicijas. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad likus dviem dienoms iki Joninių sostinėje vykdavęs žolininkių prekymetis. Anot etnologo Liberto Klimkos, skverelyje prie Šv. Jonų varpinės ir Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje (dabartinėje Vinco Kudirkos aikštėje) senučiukės iš priemiestinių kaimų ar net atvykusios iš toliau pardavinėdavo vaistažoles: „Tiesiog ant šaligatvio išdėliojusios surinktų per tinkamą mėnulio fazę ir pavėsyje išdžiovintų įvairiausių žolynų ryšulius, maišus, maišelius. Žolynais prakvipdavęs visas miestas! Buvo galima žoles pirkti ir atskirais ryšuliais, ir sutaisytas į trejų devynerių žolių pluoštelį – nuo visokių negalių, skausmų. Senolės pamokydavo miestelėnus liaudies medicinos išminties.“
Dar ir dabar žolininkai renka ar patys augina vaistažoles, kurios vartojamos ligų prevencijai ar įvairių negalavimų gydymui, pasitelkdami amžių patikrintus receptus. Nors medikai ilgą laiką liaudiškus gydymus kaip realią gydymo praktiką vertino atsargiai, tačiau vėliau juose ėmė įžvelgti ir tam tikrą logiką, pabrėždami liaudiškų gydymų empyriškumą.
Vilniaus etninės kultūros centras skelbia, kad Žolynų turgaus mugėje taip pat prekiaus kulinarinio paveldo atstovai, tautodailininkai, prekeiviai įvairiais augalinės kilmės gaminiais. Be žolelių, mugės lankytojai galės įsigyti ir vaiskrūmių, vaismedžių, gėlių, prieskoninių bei vaistinių augalų, bičių produktų, natūralių kūno priežiūros priemonių, lino gaminių, pintų dirbinių, rankų darbo gardumynų, šiuolaikiškų sveikatingumo produktų.
Renginys bus ryškus ne tik tradicijas puoselėjančiu turgumi, bet ir gausia kultūrine programa, jungiančia ekologinio gyvenimo būdo idėjas ir folklorą. Žolynų turgaus scenoje skambės autentiška kūryba ir folkloro interpretacijomis paremta muzika, renginį Lukiškių aikštėje paversianti vienos dienos festivaliu.
Vienas čia koncertuosiančių atlikėjų – Rokas Kašėta – daugybe muzikinių instrumentų grojantis keliautojas, ūkininkas, naujo subžanro – dzūkodelikos – pradininkas. Dzūkų tarme dainuojančio atlikėjo siekis – nutiesti tiltą tarp šios tarmės ir šiuolaikinių muzikinės raiškos formų, taip tarmei suteikiant naują gyvenimą, padedant jai nelikti praeityje.
Žolynų turgaus scenoje taip pat koncertuos grupė „Strings Of Earth Orchestra“ – Vilniuje reziduojantis, bet visam pasauliui skambantis projektas, kurio repertuare – skirtingų kultūrų įkvėpta įvairių žanrų muzika.
Čia bus galima išgirsti ir savitų tradicinės muzikos interpretacijų: koncertą surengs Rugiaveidė ir kūrybinio folkloro ansamblis „Dainaviai“ bei lietuvių liaudies dainose ramybę atrandantys Austėja ir Skomantas Čepuliai. Vakarėlį Lukiškių aikštėje užkurs grupė „Robaksai Folk“, grosiantys įvairių Europos tautų tradicinių šokių muziką.
Pagilinti savo žinias bus galima ne tik konsultuojantis su žolininkais, bet ir klausantis paskaitų bei dalyvaujant pokalbiuose su šios srities žinovais, pažymima Vilniaus etninės kultūros centro pranešime. Viename jų kultūros istorikė, tradicinės virtuvės žinovė Ieva Šidlaitė papasakos apie rauginimą – pasaulyje išpopuliarėjusį sveiką, natūralų ir vertingą maisto apdorojimo būdą.
Greta visų renginių scenoje, veiks ir Žaidimų pieva, kurioje veiklos ras ir vaikai, ir suaugusieji: čia dalyviai bus kviečiami žaisti smagius lauko žaidimus, pūsti muilo burbulus bei išmėginti jėgas Lietuviškų ristynių federacijos rengiamose etnosporto rungtyse.
Renginį organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.
