1 nuotr.

Vilniaus universitetas. Eltos nuotr.

„Darbuotojams rektoriaus įsakymu suteikiamas laisvas mokamas laikas“, – skelbiama D. Jastramskio pranešime, kuriame siūloma laisvalaikį nuo studijų panaudoti mokslui.

VU atstovas spaudai Ervinas Spūdys Eltai patvirtino, kad Vyriausybei ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų universitetas svarstys ilginti veiklos stabdymo laikotarpį.

„Vyriausybei nevykdant savo įsipareigojimų didinti akademinių darbuotojų, neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio, nedidinant ir neperžiūrint iš esmės studentų skatinamųjų stipendijų dydžio, Vilniaus universitetas nusprendė laikinai stabdyti savo veiklą. Kol kas yra dviejų dienų stabdymas, tačiau jeigu ir toliau nebus girdima ir klausomasi, bus svarstoma tą laikotarpį ilginti“, – universiteto poziciją išdėstė E. Spūdys.

Anot VU atstovo spaudai, laikinas universiteto veiklos sustabdymas paveiks net 35 tūkst. žmonių.

„Tuo metu nevyks nei paskaitos, nei seminarai, nei suplanuoti renginiai, tai paveiks tiesiogiai 35 tūkst. žmonių, vienintelė išimtis bus daroma tokioms didelėms nacionalinėms ir tarptautinėms konferencijoms, kurių metu ir užsienio svečiai bus informuoti apie susiklosčiusią padėtį“, – patikino E. Spūdys, akcentuodamas, kad Vyriausybei nepatenkinus akademinės bendruomenės prašymų, bus svarstomas ne tik ilgesnis universiteto veiklos stabdymas, bet galimai ir kitos protesto formos.

Primename, kad pastarąjį trečiadienį sostinės Vinco Kudirkos aikštėje įvyko protesto akcija „diplomas už ačių“, kurioje VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteikė už ačiū.

Pasak rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu. VU bendruomenė protesto metu reikalavo kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Nepatenkinus reikalavimo universiteto bendruomenės nariai teigė skelbsiantys šventines dienas ir eisiantys ilsėtis.

G. Paluckas apie Vilniaus universiteto protestą: tai – ženklas valdantiesiems

Įsipareigojimus dėstytojams kelti jų algas davę valdantieji savo pažadus turi įvykdyti, antraip nepasitenkinimo akcijų Lietuvoje tik daugės, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

Politikas viliasi, kad valdantieji į situaciją, susiklosčiusią dėl neįvykdytų pažadų, reaguos deramai.

„Įsipareigojimų reikia laikytis. Akademinė bendruomenė pavargo į tai žiūrėti atsainiai. Džiugu, kad ji pabudo ir tikiuosi, kad Vyriausybė reaguos adekvačiai, o ne taip, kaip, tarkime, pernai mokytojų streiko metu, kai buvo gąsdinama ir mėginama šantažuoti esą bus administracinės baudos, nebus algų ir taip toliau“, - sakė G. Paluckas.

LSDP pirmininkas priminė, kad valdantieji „valstiečiai“ kadencijos pradžioje žadėjo skatinti socialinį dialogą, tačiau dabar viskas vyksta priešingai.

„Šiandien valdančiųjų išdalintų įsipareigojimų vykdymą reikia išsimušinėti gatvėse, protestuose, teatralizuotose akcijose, galiausiai stabdant universiteto darbą. Štai toks tas dialogas. Nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo tik daugiau, nes valdantieji sužadino nerealius lūkesčius“, - pridūrė G. Paluckas.

Mokslininkų ir dėstytojų profesinės sąjungos Vyriausybei yra pateikusios reikalavimus 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas, kurios leistų didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus bent penktadaliu.

Taip pat reikalaujama aiškiais ištekliais pagrįstos, tvaraus ilgalaikio aukštojo mokslo finansavimo strategijos suformulavimo ir priėmimo.