Lietuvos avių augintojų asociacijos prezidentės Gintarės Kisielienės manymu, didžiausia problema gyvulių augintojams yra ne apskritai vilkai, o probleminiai vilkai. „Nežinau, iš kur jie atsiranda. Kalba, kad klaidžiojantys pikti vienišiai - išdraskytų šeimų pasekmė. Vadinkime kaip norime, bet jie sukiojasi apie žmones per dažnai. Sakoma, jei pasirodė kartą, vadinasi, ruošiasi ateiti dar kartą“, - sakė avių augintojų atstovė.

Jos manymu, vienintelis veiksmingas būdas plėšrūnams pasipriešinti yra pranešti apie juos medžiotojams, gamtininkams. Anot ūkininkų atstovės, pranešti apie galimai pastebėtą vilką reikėtų ne tik tada, kai jis atsliūkina į kiemą ar sudrasko avis. Jei žmogus, nebūtinai ūkininkas, pamato vilką, reikėtų nenuleisti rankų, pranešti, filmuoti.

„Yra tokia duomenų pateikimo sistema (Biomon.lt). Fiksuojami ne tik įvykiai, bet ir visi pastebėti plėšrūnai. Avių augintojai turėtų kozirį. Ši sistema, prapuolus snieguotoms žiemoms, leisdavusioms suskaičiuoti vilkus iš paliktų pėdsakų, padeda specialistams orientuotis. Reikia bent nufotografuoti pėdsaką, jei neįmanoma padaryti gyvūno nuotraukos.

Praėjusį rudenį širvintiškis ūkininkas, mūsų asociacijos narys, nufilmavo į bandą atėjusius vilkus. Keista, kad vilkai po avių skerdynių lauke stovi ramūs, nieko nebijo“, - stebėjosi G.Kisielienė.

Vilkui miškas, aviai - pieva

G.Kisielienės manymu, vilkų apsaugos plano, kuris iki šiol propaguojamas, net nebeturėtų būti. Jį seniai reikėjo pakeisti vilkų reguliavimo planu. „Mus kaltina, esą mes norime vilkus naikinti. Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad reikia naikinti, bet sakau ir sakysiu, kad kontroliuoti populiaciją būtina.“

Avių augintojų asociacijos atstovės manymu, vilkų, kurie užtinkami giliai miške, šaudyti nereikėtų. Šaudyti reikia tuos, kurie slampinėja pamiškėse, tykodami lengvo grobio. „Šaudydami vilkus miške, užpildome kvotą, o probleminių, kurie kaskart išlenda, medžioti nebeturime teisės. Vilkui miškas, o avims - pievos. Vilkams yra kuo maitintis miškuose.

Pernykščiais duomenimis, vilkų sudraskytų naminių gyvulių (kartu su avimis) buvo per 1800“, - sakė G.Kisielienė.

Padės ūkininkams įsirengti aptvarus

Pasak jos, priemonės, kuriomis vilkų saugotojai pataria ūkininkams kovoti su plėšrūnais, iki šiol ne visos adekvačios. Buvo siūloma patikėti avis vilkšuniams arba parginti nakčiai bandą į tvarką. Tačiau parginti gyvulius į tvartus kartais esą neįmanoma. Sodyba vienur, ganyklos - kitur. O šunys? „Taip gali sakyti tik žmogus, kuris nieko neaugina. Kas prisiims atsakomybę už tokį augintinį?“ - klausia G.Kisielienė.

Tačiau šiais metais augintojams deleguojamą pagalbą avių augintojai vertina gana palankiai. Nuo kovo 2 d. iki gegužės 4 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) pirmą kartą buvo renkamos paraiškos padėti ūkininkas įsirengti aptvarus ūkiniams gyvūnams, saugančius nuo vilkų. Nusprendusių pasinaudoti galimybe gauti šią paramą atsirado. Preliminariais duomenimis, pateikta 121 paraiška. Šiam paraiškų rinkimui buvo skirta 1 mln. eurų. Bendra pateiktose paraiškose paramos suma 5000 eurų (be PVM).

Anot avių augintojų atstovės G.Kisielienės, NMA tarėsi su avių augintojais dėl paramos teikimo tvarkos, bet į vieną punktą neatsižvelgė. „Siūlėme taikyti paramą visoje Lietuvoje be išimčių. Šit, dabar išlindo informacija apie Ukmergės rajone pastebėtą vilką, o Ukmergės ūkiai net negali paramos tikėtis.“

Lietuviškų vilkų elgsena nepakito

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiojo patarėjo Algirdo Klimavičiaus, sekmadieninis įvykis su vilku miglotas net mokslininkams. Iš ūkininko pasakojimo vis dar nėra aišku, ar tai tikrai buvo vilkas. Anot patarėjo, nesvarbu tai vilkas ar sulaukėjęs šuo, gyvūną reikia kuo skubiau pašalinti iš aplinkos, kurioje jis sukinėjasi. Kaip tai padaryti, tariamasi su Ukmergės savivaldybe.

Anot A.Klimavičiaus, mokslininkai yra pasirengę išsiaiškinti kiekvieną galimą žmogaus kontaktavimo su vilku atvejį, jie prašo gyventojų nedelsiant pranešti arčiausiai esantiems savivaldos atstovams.

Pasiteiravus, ar vilkų daugėja, specialistas to nepaneigė. „Greičiausiai taip, bet mums svarbu surinkti įrodymus, kiek jų yra šeimų“, - sakė A.Klimavičius. Šiuo metu skaičiuojama, kad šalyje gali būti ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal tai, kiek yra šeimų, prognozuojamas prieaugis ir planuojamas sumedžiojimas. Gali būti, kad dalis šeimų nepastebima ir nepapuola į jokias apskaitas. Specialisto manymu, Lietuvos vilkų genetinė įvairovė nėra susiaurėjusi, išlikę gamtiniai ryšiai su į rytus nuo Lietuvos esančia vilkų populiacija, ir vadinamų drąsių vilkų rūšis mūsų kraštui nebūdinga.

„Jeigu drąsių vilkų atsiranda, lemia kitos priežastys, kurios netinka visai pas mus gyvenančių vilkų šeimai“, - įsitikinęs A.Klimavičius.