3 nuotr.Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesiryžta prognozuoti, kada Lietuvoje būtų galima tikėtis pasiekti kolektyvinį imunitetą nuo COVID-19. Seimo vadovė akcentuoja, kad dabar privalu pasitelkti visas įmanomas priemones, jog sulėtėję skiepijimo tempai Lietuvoje atsigautų. Todėl reikia pasitelkti papildomas vakcinacijos procesą skatinančias priemones ir artėjant naujiems mokslo metams skiepytis ragina vaikus.
„Manau, kad labai nedėkingas dalykas yra numatyti konkrečią datą, - tai matėme ne kartą. Pats tikslas vakcinuoti didžiąją dalį žmonių iki vasaros pabaigos nuo pat pradžių atrodė ir protingas terminas, ir įvykdomas. Tačiau šiandien mes turime kreivės plokštėjimą ir krintantį aktyvumą tų, kurie nori vakcinuotis", - „Žinių radijui" konstatavo V.Čmilytė-Nielsen.
Norint keisti sulėtėjusios vakcinacijos tempus, Seimo vadovė skatina užsiimti žaidimais ir siūlo medicinos bendruomenėje itin kontroversiškai vertinamų pasiūlymų, tokių kaip loterijos pasiskiepijusiems asmenims.
„Labai svarbu, kad būtų papildomos skatinimo priemonės. Galima į problemą ir iššūkį pažvelgti įvairiai, pakankamai žaismingai. Gali būti rengiamos įvairios loterijos, įtraukiant tuos, kurie sutinka vakcinuotis", - sakė Seimo pirmininkė.
Gydytojas Gediminas Akelaitis: Vyksta viešos patyčios iš medicinos
Marijampolietis gydytojas Gediminas Akelaitis tokius Seimo pirmininkės pasiūlymus vertina vienareikšmiškai - tai patyčios!
„Skiepijimas - visame pasaulyje vertinama rimta medicininė procedūra. Ji atliekama atsakingų medicinos darbuotojų, kurie yra kontroliuojami gydytojų ir prisiimama atsakomybė už visą procedūrą bei komplikacijas. Viskas turi būti vykdoma itin atsakingai, pradedant skiepijimo procesu, baigiant komplikacijų apskaita, priežiūra, analize ir t.t.
Šiandien valstybėje tokia situacija, kad atrodo, jog tuoj būsime paskiepyti viešajame tualete. Daromas „biznis". Ir tokie pasiūlymai, kaip vykdyti vakcinaciją prie pliažo arba duoti loterijos bilietą, yra absoliučios patyčios iš medicinos. Valdžia, kuri neturi jokio medicininio išsilavinimo ir visiškai nieko apie tai nenusimano, mums visiems vadovauja tokiame atsakingame procese, todėl ir turime tokį chaosą", - neslėpė nusivylimo gydytojas G.Akelaitis.
Ypač akcentuojama vaikų vakcinacija
Dar prieš pora savaičių PSO atnaujintoje informacijoje buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad kol nėra pakankamai duomenų apie vakcinų efektyvumą, skubėti masiškai skiepyti vaikus nerekomenduojama.
Tačiau nepaisydama Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų, V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad privalu skatinti skiepytis nuo COVID-19 vaikus.
„Ruošiantis tam, kad mokyklos galėtų būti atvertos ir kad turėtume mažiau situacijų kaip praėjusiais mokslo metais, reikia skatinti 12-15 metų amžiaus grupės moksleivius vakcinuotis", - pridūrė liberalė.
Primename:
Pernai metais vykusiame Europos šalių medicininiame tyrime nustatyta, kad nuo COVID-19 vaikai miršta itin retai. Minėtame tyrime dalyvavo 82 medicinos centrai iš 25 valstybių, tarp kurių buvo ir Lietuva. Tyrimas parodė, kad tik 4 proc. vaikų prireikė intensyvios medicininės priežiūros. Per tiriamąjį laikotarpį iš viso mirė tik 4 vaikai, kurių netektys buvo susijusios su lėtinėmis ligomis.
Oficialių tyrimų, kaip vaikus paveiks skiepai nuo COVID-19 ilgame laikotarpyje, nėra. Taip pat vis dar nėra pateikiamos išvados apie skiepų nuo koronaviruso poveikį reprodukcinėms savybėms.
Nuo birželio mėnesio nepilnamečiai vaikai nuo 12 metų gali skiepytis be tėvų sutikimo, jei tam pritaria šeimos gydytojas.
