Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi vieną populiariausių sporto klubų Vilniuje, nustatė, kad oficialiai pagal darbo sutartis treniruoklių salės prižiūrėtojais dirbę asmenys čia pat teikė trenerių paslaugas pagal verslo liudijimus.
Sudariusi sutartis su treneriais, įmonė bandė slėpti darbo santykius ir išvengti mokesčių.
Sukūrusi tokią schemą, kai sporto klube dirbo ne darbuotojai, o neva verslą vykdė keliasdešimt trenerių, įmonė bandė išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Iš viso įmonei papildomai apskaičiuota beveik 56 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniuje įsikūrusi bendrovė valdo sporto klubų tinklą ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Ši bendrovė sudarė keliasdešimt darbo sutarčių su bendrovės darbuotojais ir skyrė jiems salės prižiūrėtojų pareigas. Darbuotojų pareiginėse instrukcijose numatytas darbas sporto ir pramogų klubuose, paslaugų treniruoklių salėje teikimas, sporto inventoriaus ir įrangos priežiūra. Ten pat numatytos ir trenerių paslaugos, kurias darbuotojai jau teikė įsigiję verslo liudijimus.
Tokia individuali trenerių veikla buvo organizuojama laikantis ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties. Pagal šią sutartį bendrovė treniruoklių salės prižiūrėtojams, turintiems verslo liudijimus trenerių veiklai, išnuomojo treniruoklių salę, kurioje iš anksto suderintu laiku neva partneriai teikė individualių treniruočių paslaugas.
Praėjus metams po pirmųjų bendradarbiavimo sutarčių su treneriais pasirašymo, buvo patvirtintos naujos treniruoklių salės prižiūrėtojo ir vyr. treniruoklių salės prižiūrėtojo pareiginės instrukcijos, kuriose neliko pareigos sudaryti individualias treniruočių programas, vesti treniruotes, įvertinti programos rezultatus, tačiau bendrosios nuostatos nepakito, t. y. prižiūrėtojai ne tik prižiūri sporto inventorių ir įrangą, bet ir privalo teikti kokybiškas ir profesionalias paslaugas sveikatingumo klubo treniruoklių salėje.
Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustatė, kad sporto klubus valdanti bendrovė tarpininkavo parduodant savo darbuotojų paslaugas. Tarpininkavimo schema buvo tvarkingai sustyguota ir apmokestinta: klubo registratūroje parduodavo treniruoklių salės prižiūrėtojų, įsigijusių verslo liudijimus trenerių veiklai, paslaugas, atskirai apskaitydavo iš kliento gautas lėšas ir vėliau pervesdavo jas treniruotes vedusiam darbuotojui.
Už tokias paslaugas "saviveiklininkai" kiekvieną mėnesį sumokėdavo bendrovei tarpininkavimo mokestį.
