1 nuotr.Nors Seimas kol kas nepritarė nei vienalytes partnerystes, nei civilinę sąjungą įteisinsiantiems projektams, Teisingumo ministerija nusprendė sugudrauti ir vienalytes poras įteisinti apeinant šiuos projektus. Vienalytės poros būtų prilygintos tradicinėms, jei Seimas pritartų ministerijos parengtoms Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pataisoms.
Anot Teisingumo ministerijos, šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas pernelyg siauras nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens apibrėžimas, dėl ko dalis asmenų, kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais dėl kito asmens tyčinio nužudymo ir jiems teismo sprendimais dėl to priteistas žalos atlyginimas, nėra laikomi nukentėjusiaisiais ir negali pretenduoti į žalos kompensavimą.
„Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, pripažįstamas asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis. Tai baigtinis sąrašas asmenų, kurie pagal Įstatymą gali kreiptis ir pretenduoti į žalos kompensavimą. Taigi, dalis asmenų, kurie baudžiamajame procese gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais (pavyzdžiui - nužudytojo sesuo, brolis ir kt.), negali pretenduoti į žalos kompensavimą dėl šiuo metu Įstatyme įtvirtinto siauro nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens apibrėžimo. Todėl parengtu projektu siekiama praplėsti Įstatyme įtvirtintą nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų apibrėžimą, kas leis išlyginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų teisinę padėtį bei suteikti visiems asmenims, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais dėl kito asmens tyčinio nužudymo, lygias ir vienodas galimybes pretenduoti ir gauti kompensaciją", - dėstoma projekte.
Projektą parengęs Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjas Šarūnas Sabalevskis „Vakaro žinioms" paaiškino, kad, jei Seimas pritartų, į šį sąrašą patektų ir broliai, seserys bei jų sutuoktiniai, taip pat bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys - tarp jų ir vienalytės poros. Kitaip tariant, į fondo lėšas galėtų pretenduoti ir, tarkime, homoseksualistas, jei nužudomas kartu gyvenęs jo „draugas".
Pataisomis siūloma nustatyti ir daugiau naujovių, nes esą Lietuva iki šiol neperkėlė į savo teisę atitinkamos ES direktyvos. Pagal 2004 m. Europos Tarybos direktyvą kiekvienai valstybei narei nustatoma pareiga numatyti kompensacijų nukentėjusiesiems nuo visų nusikaltimų, laikomų smurtiniais tyčiniais nusikaltimais ir padarytų jos teritorijoje, schemą. O Lietuvoje galiojančiame įstatyme numatyta, kad nukentėjusiajam asmeniui kompensuojama žala tik Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta sveikata, arba kai padaroma kita apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Įstatymas nenumato galimybių pretenduoti ir gauti kompensaciją tais atvejais, kai žala padaroma, pavyzdžiui, tyčiniu nesunkiu smurtiniu nusikaltimu. Todėl pataisomis siūloma numatyti galimybę pareikalauti žalos, padarytos nesunkiu smurtiniu nusikaltimu, žalą (pvz., už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą).
Didžiausia galima kompensacija šiuo metu yra už smurtiniu nusikaltimu atimtą žmogaus gyvybę - 120 bazinių socialinių išmokų arba BSI (šiuo metu viena BSI siekia 46 eurus). Teisingumo ministerija siūlo numatyti, kad iki 40 BSI galėtų būti kompensuojama, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas, o kai tai padaryta pilnamečiui - iki 30 BSI. Iki 50 BSI galėtų būti išmokama, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas; o už tokį patį nusikaltimą prieš pilnametį - iki 40 BSI.
