Radiologija yra nepakeičiama šiuolaikinėje medicinoje, tačiau tik nedaugelis pacientų žino jos svarbą. Radiologija prisideda prie gyvybių gelbėjimo kiekvienoje medicinos srityje: nuo vėžio diagnozės ir gydymo iki insulto ar politraumos laiku atliktos diagnostikos. Siekdama didinti visuomenės sąmoningumą, Europos radiologų draugija vasario 10-ąją skelbia Europos radiologijos diena. Tą dieną minima rentgeno spindulių atradėjo Vilhelmo Konrado Rentgeno mirties diena. Dauguma Europos šalių draugijų prisidėjo prie šios iniciatyvos, tarp jų ir Lietuvos radiologų asociacija, kuri akcentuoja, koks yra svarbus radiologo vaidmuo onkologijoje.
Radiologija yra svarbi, nes nuolat didėja būrys pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis. Nuolat kuriami nauji metodai, padedantys diagnozuoti įvairias ligas, tarp jų ir onkologines, anksčiau ir tiksliau.
Labiau nei bet kada klinicistai remiasi radiologiniais tyrimo metodais, vertindami naviko atsaką į įvairų gydymą. Anksčiau radiologas tik įvertindavo navikų dydį ir tūrį. Šiuo metu įvairios technologijos leidžia tiksliai įvertinti funkcinius pokyčius. Pavyzdžiui, radiologai gali stebėti kraujo tėkmę (perfuziją), apskaičiuoti ląstelių tankį ir įvertinti naviko griuvimą.
Ši informacija labai vertinga, nes leidžia skirti individualų gydymą. Tai reiškia, kad pacientas gauna tik jam būtinų, labai specifinių vaistų ar spindulinį gydymą. Kadangi gydymas skiriamas kiekvienam pacientui, ekspertai teigia, kad toks tikslinis gydymas padidina remisijos tikimybę.
Lietuvos ligoninėse atliekama kompiuterinė tomografija (KT) yra tikslus tyrimo metodas. Jį sudaro rentgeno vamzdis ir kompiuterinė įranga, kuria pateikiamos pasluoksninės ir trijų matmenų rekonstrukcijos. Kiti tyrimai - magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultragarsinis tyrimas (UG) - atliekami nenaudojant jonizuojančiosios spinduliuotės, galinčios sukelti vėžį. Lietuvos gydymo įstaigose kol kas nėra PET/KT skenerių. Pozitronų emisijos tomografija (PET) yra technika, kuri pateikia funkcinių kūno procesų trijų dimensijų vaizdą. Kartu su KT radiologas gauna funkcinę ir anatominę informaciją apie naviką.
Vilniaus universiteto Onkologijos institute taip pat trūksta dinaminės magnetinio rezonanso tomografijos aparatų, kvalifikuotų radiologijos technologų ir pagalbinio personalo.
Jei vėžys diagnozuojamas anksti, išgyvenamumo tikimybė gerokai padidėja. Ankstyva diagnostika leidžia onkologams taikyti individualų gydymą.
2004 metais Lietuvoje pradėtos nacionalinės vėžio patikros programos. Pirmiausia buvo pradėta gimdos kaklelio vėžio, ketvirto pagal dažnį moterų vėžio, profilaktikos programa, 2005 metais pradėtos krūties ir prostatos vėžio patikros programos. Regioninis storosios žarnos vėžio patikros projektas pradėtas 2009 metais.
Kitas iššūkis Lietuvoje yra kvalifikuotų specialistų trūkumas. Galime suskaičiuoti apie dešimt kompetentingų krūtų radiologų. Kol nėra mokymų ir sertifikavimo sistemos programoje dalyvaujantiems radiologams, kyla problemų įgyvendinant krūties vėžio patikros programą. Kai kuriose gydymo įstaigose trūksta specialistų, kurie galėtų visapusiškai įvertinti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami specializuotuose centruose.
Dviejose gydymo įstaigose - Vilniaus ir Kauno universitetinėse klinikose - dirba onkologinės radiologijos specialistai. Šie onkologijos centrai gali užtikrinti krūties vėžio diagnostiką, chirurginį ir konservatyvų gydymą.
Dr. Rūta Briedienė,
Vilniaus universiteto Onkologijos
instituto gydytoja radiologė
