1 nuotr.Gavus žinių, kad Prancūzijoje netrukus gyventojus nuo COVID-19 skiepys veterinarai, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija taip pat buria gyvūnų gydytojų brigadą, kuri galėtų prisidėti prie masinės žmonių vakcinacijos.
Aplenks prancūzus
Prancūzijoje jau netrukus gyventojus nuo COVID-19 skiepys ir veterinarai bei odontologai. Aukščiausioji sveikatos tarnyba rekomendavo Vyriausybei šias ir dar kitas profesines grupes įtraukti į skiepyti galinčiųjų sąrašą. Tai reikštų, kad vakcinuoti žmones papildomai galėtų dar 252 tūkst. specialistų. Tiesa, šiai rekomendacijai dar turi pritarti Vyriausybė.
Tačiau Lietuva nusitaikiusi aplenkti prancūzus. Sveikatos apsaugos ministerija „Vakaro žinioms" patvirtino, kad jau ruošiami veterinarų sąrašai, kurie galėtų padėti sveikatos specialistams skiepyti gyventojus. Mat Lietuva pagal vakcinacijos greitį labai atsilieka, pavyzdžiui, sekmadienį pirmąja doze paskiepyti tik 2 žmonės. „Spraga akivaizdi - išeiginėmis dienomis skiepijimas sustoja. Tas pats ir vakaro metu darbo dienomis. O juk galėtume efektyviai išnaudoti šį laiką, žinant, kad daugelis gyventojų vakare jau baigia darbus", - dienraščiui teigė Sveikatos apsaugos viceministrė Simona Živilaitytė. Neoficialiomis žiniomis, ministerija svarsto net skiepijimą nuo COVID-19 naktimis - būtent šiam variantui labiausiai reikėtų veterinarų pagalbos. Kol kas neaišku, kaip su veterinarais būtų atsiskaitoma už tokią pagalbą.
Moka ir vaistus suleisti, ir čipuoti
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija pateikė sąrašą gydytojų, kurie sutinka atlikti vakcinaciją gyventojams. Tačiau, ji pabrėžia, atsakomybės už tai neprisiimtų. „Lygiai taip pat, kaip neprisiima atsakomybės skiepijantis medikas poliklinikoje. Jo reikalas - tvarkingai suleisti vakciną, o kas bus paskui - jau turi rūpintis ministerija, Vyriausybė", - aiškino asociacijos atstovas žiniasklaidai.
Vilniaus rajone dirbantis veterinarijos gydytojas Pavelas Linovskis - vienas iš specialistų, sutikęs nuo COVID-19 skiepyti gyventojus.
„Gyvūnams, ypač katėms, jau seniai tenka diagnozuoti koronavirusą. Žmogui, aišku, dar neteko. Katės šį virusą perneša ne itin sunkiai - paviduriuoja ir baigta, gali neėsti kelias dienas. Taip pat jos gali ir tiesiog nešioti virusą, pačios nesirgdamos - kaip ir žmogus besimptomiu ligos atveju. Tada katė gali apkrėsti mažus kačiukus. Ir visi draugiškai serga", - pasakoja P.Linovskis. Paklaustas, ar kyla nerimo dėl žmonių skiepijimo, veterinaras nusikvatoja: „Aišku, kad ne! Juk ne kartą teko ir pažįstamiems vaistų nuo skausmo suleisti, net uošvienei kartą teko antibiotikus leisti. Nieko, gyva."
P.Linovskis pasakoja, kad į jį dažnai žmonės kreipiasi dėl gyvūnams skirtų tepalų naudojimo. „Patariu, kuriuos geriau rinktis. Nors žmonės ne arkliai, bet jiems labai padeda šaldantys ar šildantys geliai nuo uždegimų, raumenų patempimų, skirti būtent stambiems gyvuliams", - sako veterinaras. P.Linovskis džiaugiasi, kad ši valdžia parūpino veterinarams daugiau darbo, mat nustatyta ir privaloma naminių augintinių ženklinimo mikroschemomis tvarka. „Taigi, jei ateisite pas mane skiepytis, čipą po oda jums įstatysiu be jokių problemų. Net tamsiausią naktį", - juokauja beveik 20 metų dirbantis veterinaras.
Nuo redakcijos: Su Balandžio 1-ąja, Jumoro ir Melagių diena!
