Verslas: valdančiųjų darbo vaisiai bus ypač kartūs

Auganti visuomenės priešprieša

Vienas už kitą keistesni Vyriausybės sprendimai dėl to, kam ir kaip leisti dirbti, o kam vis dar ne, ne tik didina bendrą chaosą, bet ir skaldo pačią visuomenę. Redakcija sulaukė skaitytojos žinutės, kurioje ji piktinosi, kad vienas iš sostinės prekybos centrų leido jame įsikūrusiai parduotuvei prekybai išnaudoti galines duris.

Tikėtina, kad kelis mėnesius priverstinai nedirbusi skaitytoja vis dar negali dirbti, tad jos poziciją galima suprasti. Tik kaltinti šiuo atveju reikėtų ne išeičių ieškančius prekybos centrus, o akivaizdžiai perteklinių draudimų prikūrusią ir juos vis dar tęsiančią šalies Vyriausybę, kurios ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, užuot operatyviai sprendusi verslams iškilusius sunkumus, rodo „tiktokeriams" ministerijos rūsius arba groja pianinu.

Toks ministrų „darbas" ir lemia, kad išgyventi bandantys verslai priversti ieškoti išeičių, viena kurių - prekybai išnaudoti atsarginius arba tarnybinius įėjimus. Juolab kad tai daroma ne iš gero gyvenimo, o siekiant galutinai nežlugti, nors, verslininkų vertinimu, jeigu valdžia neatsipeikės, nebepadės ir tokios priemonės.

Kam tarnauja politikai

Gintaris Stoškus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys ir Jurbarko rajono verslininkų tarybos pirmininkas kalbėjo tiesiai šviesiai - politikai dirba stambiajam kapitalui.

„Žmonės buvo uždaryti be jokio pagrindo. Visi smulkieji ir daugumas vidutinių verslų patyrė didžiulių nuostolių, o išmokos skiriamos tokios, kad net nebeužtenka susimokėti nuomą, nekalbant apie tai, jog žmonėms reikia už kažką gyventi, - piktinosi verslininkas. - Tiek ankstesnioji Vyriausybė, tiek dabartinė dirba stambiajam kapitalui. Tik jeigu „valstiečiai" tai dar bandė kažkaip maskuoti, tai dabartiniai veikia nebesislapstydami. Ir jeigu tokia politika bus tęsiama, vis daugiau įmonių stabdys veiklą arba turės bankrutuoti."

Jis taip pat priminė, kad vadinamieji ekspertai ar patarėjai nė karto nepateikė informacijos apie užsikrėtimus kirpyklose, mažose parduotuvėse, grožio salonuose ir t.t.

„Pažiūrėkime, kas tie vadinamieji ekspertai, vienas - Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, kitas - keistus ir nesuprantamus grafikus paišantis Vaidotas Zemlys-Balevičius. Beje, kai parašiau jam asmeniškai socialiniame tinkle prašydamas patikslinti, kiek žmonių užkrėtė smulkusis verslas, atsakyti jis nesugebėjo. Ir kaip sugebės, jeigu pagrindiniais židiniais vis įvardinami dideli kolektyvai, globos namai ar ligoninės, iš kurių žmonės ligas parsineša į šeimas, - kritikos valdžios patarėjams negailėjo G.Stoškus. - Buvo čia pas mus atvejis, kai užsikrėtė trys pardavėjos. Pradėjus gilintis paaiškėjo, kad viena jų neseniai lankėsi Kauno klinikose, iš kur, tikėtina, ir parsivežė virusą, nes pats smulkusis ir vidutinis verslas dar iki antrojo karantino buvo padaręs viską, kad užkirstų kelius bet kokiam infekcijų plitimui. Visi apsirūpino kaukėmis, dezinfekciniais skysčiais, nemažai investavo į visa tai, o dabar niekaip negali pradėti dirbti. Vis daugiau žmonių supranta, kad draudimai yra nepagrįsti, tačiau valdžia vis tiek jų įsikabinusi laikosi, nes, tikėtina, tai kai kam yra naudinga."

Dvi Lietuvos

Nieko optimistiško verslininkas nematė ir kalbėdamas apie ateitį.

„Žmogus gali keliauti po užsienius, atlikėjai gali suvažiuoti į visokias „mamas", tačiau normaliai dirbti ar kirsti savo savivaldybių ribų likusiems Lietuvos gyventojams negalima. Verslai, kurie dar neužsidarė, vos kruta, o tuo pat metu valdžia džiaugiasi augančiu BVP. Regionuose fiksuojamas 4-5 proc. siekiantis nedarbo augimas, o BVP auga? Lietuvą staiga skaitmenizavo? Automatizavo visus procesus, todėl nebereikia žmonių? - daugeliui rūpimus klausimus uždavė G.Stoškus. - Manau, viskas yra paprasčiau. Teigiami skaičiai gaunami kelis kartus apskaitant tą patį produktą, o reali situacija yra labai liūdna. Užtenka pasivažinėti po prekybos bazes, kad pats tuo įsitikintum. Net ten, kur galima būtų dirbti, patalpos stovi tuščios. Kodėl? Nes mažėja mokių gyventojų arba nebūdami tikri dėl ateities, ir tie žmonės, kurie anksčiau sau leisdavo daugiau, perka tik pačias būtiniausias prekes. Pajamų augimo nėra, rasti kokią nors dar „gyvą" verslo nišą tampa vis sudėtingiau, tad tiek mano, tiek kolegų prognozės dėl ateities labai liūdnos."

Pasak jo, padėtis sparčiau keistųsi, jeigu politikams už jų veiksmus būtų numatyta asmeninė atsakomybė.

„Būtų teisinga, jeigu „prisidirbę" atsakytų už tai savo paties turtu. Kadangi Lietuvoje šito nėra, tai vėl į valdžią patekę konservatoriai paliks didžiules, ant vis dar likusių šalies gyventojų pečių krentančias, skolas. Sakau „vis dar likusių", nes matant, kas vyksta, galiu prognozuoti, jog vėl, kaip ir po 2009-2012 m. krizės, turėsime naują didelę emigracijos bangą. Žmonių kaltinti dėl to negalima. Lietuvoje nedarbas šiuo metu siekia 16 proc., Jurbarke jis perkopė 20 proc. Jeigu per pirmą karantiną verslai fiksavo bangavimą, dabar visi fiksuoja tik smukimą. Valgyti už kažką reikia, todėl žmonės ir kelia sparnus. Deja, bet prie to smarkiai prisideda savo šalies piliečiais nesirūpinantys bei kitos išeities jiems nepaliekantys valdininkai", - teigė verslininkas.

Situacija, jo vertinimu, galėtų keistis į gerą ir tokiu atveju, jeigu galvojant apie žmonių gerovę būtų mažiau politikuojama.

„Nesiginčiju, kad virusas yra ir jis - baisus, bet gal jau laikas nustoti gąsdinti bei grasinti, o pradėti dirbti? Su Kaliningrado sritimi dabar kontaktų nėra, tačiau gyvename šalia, matome, kad ten situacija gerėja ir suvaržymų lieka vis mažiau. Nes jie turi „Sputnik" vakciną ir ją naudoja. Ir ne tik jie. Europos šalys perka licencijas ir ją gamina, o Lietuvoje įžvelgiama grėsmė, todėl už sienos gyvenimas pamažu grįžta į senas vėžes, o pas mus viskas stringa. Ir parodomieji politikų skiepai, kad ir kiek tokių pakazuchų dar būtų, čia nieko nepakeis. Reikia realių, veiksmingų sprendimų, tačiau jų prieš kameras besipuikuojantys „tautos išrinktieji" vis nesugeba pateikti", - apibendrino G.Stoškus.