- Šiemet išleidote paskutinius LEU istorikus ir daugelio kitų socialinio ugdymo programų studentus. Koks tai jausmas? - „Vakaro žinios" paklausė nuo 2008 m. LEU dėsčiusio Tomo BARANAUSKO.

- Tai labai liūdna. Tuomet, kai atėjau dirbti, būsimų istorikų kurse būdavo apie 70-80. Po kelerių metų studentų ėmė mažėti. Švietimo ministrės pareigas pradėjus eiti Jurgitai Petrauskienei, buvo dirbtinai pasunkintos sąlygos suformuoti studentų grupes: buvo sugriežtinti reikalavimai grupių dydžiams, stojimo balui. Tai nulėmė, kad daugelis programų grupių nesurinko.

Žinoma, veikė ir demografinė situacija, o taip pat ir nuolatinė propaganda prieš universitetą. Juk centriniai rūmai yra prestižinėje Vilniaus vietoje. Netoli Seimo esanti vieta yra puiki nekilnojamojo turto projektams vystyti. Čia tiesėsi ir iki šiol tiesiasi kai kurių įtakingų verslininkų rankos. Manau, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl kelerius metus LEU nuolat viešai buvo pristatomas kaip prastos kokybės, nors tai visiškai neatitiko tiesos. Taip pat prasidėjo kalbos apie būtinybę universitetą panaikinti arba prijungti prie ko nors kito. Manau, buvo noras nugriauti LEU centrinius rūmus ir jų vietoje pastatyti kažką naujo. Tačiau tai buvo pristabdyta, nes tokie įtarimai buvo paskelbti viešai.

- Kam buvo naudinga, kad LEU patalpos atsilaisvintų?

- J.Petrauskienės vaidmuo čia svarbus, bet užsakovė tikrai ne ji. Yra tų, kurie turi savų interesų. Universitetų reformos darbe dalyvavo daug žmonių, kurie su švietimu neturi nieko bendro. Didžioji dauguma - stambaus verslo atstovai, apsimetantys didžiuliais švietimo specialistais. Tai yra atviras suinteresuoto verslo kišimasis į universitetų reformos organizavimą.

- Jungiantis LEU ir VDU buvo sutarta, kad pedagogų rengimas švietimo akademijoje bus patikėtas LEU dėstytojams.

- Taip, tačiau reorganizacija buvo vykdoma iškreiptai, nes svarbiausias jos tikslas ir priežastis - LEU pastatų poreikis. Proceso kokybei dėmesio buvo skiriama mažai. Todėl iš pradžių buvo numatyta, kad pedagogikos studijos bus organizuojamos tik Kaune. Ministerijos pozicija buvo tokia, kad Vilniuje pedagogikos studijos negali būti rengiamos. Kad būtų galima atimti pastatus. Tiesa, kilus didesniam triukšmui, jog čia gali būti statybų verslo interesas, Centriniuose rūmuose leista veikti Vilniaus kolegijai. Bet tai turbūt tik laikina.

Tik šiemet vėl pradėtos rengti kai kurios pedagogikos programos Vilniuje ir vėl priimami studentai. Bet nėra pusės patalpų, inventoriaus. Centriniuose rūmuose buvusios bibliotekos dalis atiduota į makulatūrą.

Viskas, kas liko iš LEU - vos gyva VDU švietimo akademija. Juk visi LEU dėstytojai gyvena Vilniuje. Universitetas nėra daiktas, kurį gali tiesiog perkelti į kitą miestą be nuostolių. Tie nuostoliai - tai vadinamosios mokytojų rengimo kalvės sunaikinimas.

Pavyzdžiui, dabartinės Švietimo akademijos Vilniuje neturi krūvių nes nėra studentų. Daugelis neturi nė pusės etato, o sutartys sudaromos vienam semestrui. Tai yra bado dieta. Pavyzdžiui, aš pernai dirbau 0,25 etato, už tai buvo mokama 138 eurai į rankas.

Galime iki užkimimo kalbėti apie pašaukimą, bet nereikia iš dirbančių žmonių tyčiotis.

- Uždarius pedagogus rengiantį universitetą, šiemet jau galvojama, kaip privilioti studentus studijuoti pedagogiką. Atsirado motyvacinės premijos pirmakursiams. LEU uždarymo rezultatas bus tai, kad greitu metu teks ieškoti kvalifikuotų mokytojų?

- Dabar pedagogus rengia visi, kas netingi, tačiau mažomis grupelėmis ir poreikio tai nepatenkins. Dabar uždaromos mokyklos, nes nėra mokinių, o ateityje gali tekti uždarinėti mokyklas, nes neliks mokytojų. Lietuvoje yra apie 30 tūkst. mokytojų, apie pusė jų yra vyresni kaip 50 metų. Greitu metu mokytojų trūkumas pasijaus stipriai.

Situacijos sprendimas - mokytojų rengimo institucija ir mokytojo prestižo kėlimas. O jokia profesija nėra prestižinė visuomenės akyse, jeigu jos specialistas uždirba algą, kuri yra netoli minimalaus atlyginimo dydžio.

Vertingi pastatai išdalinti, kiti - laukia pardavimo

Neseniai viešojoje erdvėje buvo diskutuojama, galbūt verta „Registrų centrą" perkelti į buvusius LEU rūmus, esančius Studentų g. 39, Vilniuje. Niekam ne paslaptis, kad nuo 1935 m. veikiantis LEU Vilniuje valdė daug vertingų pastatų, tokiose sostinės vietose, kurios traukia ne vieną turtingą verslininką ar investuotoją. Turtas buvo paskirstytas keliems valdytojams. Vytauto Didžiojo universitetui - Studentų g. bendrabutis ir gamtos mokslų fakultetas, Kraševskio g. stadionas, Ševčenkos g. mokomasis korpusas ir Vivulskio g. bendrabutis. Vilniaus kolegijai - centrinis pastatas su sporto sale ir bendrabutis Studentų g. VĮ Turto bankui - bendrabučiai Studentų, Saltoniškių, Poškos, Švitrigailos g., Vilniuje, poilsio patalpos Palangoje ir Švenčionių rajone, pasiūlyta perimti Studentų g., Vilniuje, valgyklą-biblioteką, statinius Aukštadvario rajone. Turto bankui perduoti objektai yra įtraukti į parduodamo turto sąrašą, t.y. viešojo aukciono būdu bus pardavinėjami, o gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą. Iš minėtų objektų šiuo metu yra parduota poilsiavietė Lakajos k. - aukcionas įvyko praėjusių metų liepą, pirkėjui pasiūlius kiek daugiau nei 111 tūkst. eurų.

Kilnojamasis turtas, toks kaip bibliotekos knygos, paveikslai, oranžerija, kitas inventorius buvo LEU nuosavybė ir perduotas VDU.

Vertintojų vertinimo niekas nevertina

„Vakaro žinios" domėjosi, kaip išėjo, kad ekspertai, vertindami LEU, galėjo konstatuoti, jog „nepakankamai edukologijos krypties mokslinių publikacijų skelbiama pripažintuose tarptautiniuose žurnaluose", kai vien leidinys „Pedagogika", leidžiamas nuo 1962 m., yra cituojamas tarptautinėse bazėse SCORPUS, DOAJ, MLA ir kitur. Kreipėmės į Studijų kokybės vertinimo centrą ir pasiteiravome, kaip galėjo būti įvertinta, kad universiteto mokslinis produktyvumas yra menkas ir pastaruoju metu dar labiau sumažėjo, kai vien 2011-2014 m. analizė rodo, kad LEU apgintų edukologijos disertacijų buvo 30 ir tai buvo daugiausiai Lietuvoje.

Taip pat teiravomės, kaip gali būti neigiamai vertinama studijų kokybė universiteto, kuris tiek 2015, tiek 2016 m. pagal Lietuvos mokslo kokybės vertinimą, analizuojant publikacijų tipus, nurodo, kad LEU 2015 m. įvertinamas 12,25 kokybės ir 528,97 kiekybės vertinimo balo; 2016 m. įvertinamas 16,2 kokybės ir 655,3 kiekybės vertinimo balo. Abiem laikotarpiais tai buvo didžiausias įvertinimas, lyginant su kitais universitetais.

„Iš Centro pusės, visi su LEU išoriniu veiklos vertinimu susiję klausimai yra išspręsti - sprendimai priimti teisės aktų nustatyta tvarka ir įsigalioję, šiuo metu nebėra teisinės galimybės abejoti rezultatais", - taip atsakė centro Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Rasa Penkauskienė.