Profsąjungos priešinsis

Lapkričio 2-ąją - Vėlines - paskelbus šventine diena Lietuvoje jau turime 14 švenčių dienų, kai galime nedirbti. Neseniai Seimo nariai Laurynas Kaščiūnas, Dainius Kreivys ir Viktoras Pranckietis inicijavo projektą, kad Laisvės gynėjų diena - Sausio 13-oji - taptų nedarbo diena. Tiesa, kad švenčių dienų skaičius nedidėtų, siūloma Gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną - išbraukti iš švenčių dienų sąrašo, teigiant, kad Lietuvoje Gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad Gegužės 1-oji kaip tik yra labai svarbi diena. „Mes norime tą dieną priminti visiems, kad gyvename iš savo darbo, savo gerovę sukuriame tik savo darbu. Nenorėčiau, kad Gegužės 1-oji būtų panaikinta. Savaime aišku, profsąjungos pasisakys, kad paliktų ramybėje tą dieną“, - sakė ji.

Pasak pašnekovės, ateityje žmonės dirbs mažiau dėl naujų technologijų, skaitmenizacijos. Vokietijoje žmonėms jau trumpinamas darbo laikas, duodant darbuotojams laisvą penktadienį. Kad pailsėjęs darbuotojas taptų produktyvesnis.

„Išeiti su iniciatyva „aš taip noriu, noriu pakeisti“, manau, yra labai neteisinga. Suprantu laisvadienį per Vėlines, žmonėms daug kilometrų tenka važiuoti iki kapinių. Bet ar Sausio 13-ąją tikrai visi eis prie laužų? Manau, ugdyti patriotiškumą reikia kitomis priemonėmis. Bet čia jau kita tema“, - kalbėjo K.Krupavičienė.

Visi dar puikiai pamena, kad iš valdžios būta noro ir Jonines išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo, įtraukiant tą dieną į atmintinų dienų sąrašą. Tokį siūlymą teikė Seimo nariai Antanas Matulas ir Dainius Kreivys. Argumentuota, kad lietuviai ir taip daug per Jonines vartoja alkoholio, tad minėta iniciatyva esą leistų sumažinti nelaimių skaičių. Beje, po tokio siūlymo žmonės pradėjo pasirašinėti po peticija, kad žmonėms būtų palikta švęsti Jonines ir nieko nekeisti.

Apžvelgus valdžios norus gyventojai susidaro įspūdį, kad nedarbo dienomis turėsime daugiau liūdėti ir gedėti, o ne tiesiog džiaugtis, kaip tą galime daryti per Tarptautinę darbo dieną ar Jonines.

Apie senelius reikia priminti anūkams

Lietuvoje turime daugiau nei 60 atmintinų dienų, kai kurios jų skamba gana keistai, pavyzdžiui, gegužės 11-oji yra Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. K.Krupavičienė sako, kad valdžiai visuomet reikia duonos ir žaidimų. „Užuot nukreipę dėmesį į labai svarbius dalykus, daro kažką kita. Siūlo idėjas, jos neaišku iš kur“, - tikino ji. Tiesa, dėl kai kurių Seimo narių siūlymo pirmą rugsėjo sekmadienį minėti Senelių dieną K.Krupavičienė nebuvo kategoriška sakydama, kad visuomenė sensta, o dėmesio vyresniems žmonėms niekada nebus per daug.

Viena iniciatorių į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Senelių dieną Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sakė pasidomėjusi Europos šalių praktika. „Net 23 valstybės turi tokią dieną, kai kur yra ir Močiučių, ir Senelių dienos, - kalbėjo Seimo narė. - Šios dienos daugiausia atmintinos, bet kai kur yra paskelbtos net nedarbo dienomis.“

Siekiama, kad tądien anūkai prisimintų savo senelius, ir su jais daugiau bendrautų. Tačiau ar atmintina diena iš tiesų sustiprins skirtingų kartų ryšius, kai to ryšio šeimose nebuvo?

Pasak R.Šalaševičiūtės, žinoma, viskas prasideda nuo šeimos. „Tačiau kartais ir anūkams reikia priminti apie senelius, nes dabar visi su kompiuteriais, planšetėmis, telefonais. Jie atriboti. Reikia jiems priminti, kad jie gerbtų, mylėtų ir lankytų senelius, jei tėvai jiems to neprimins“, - įsitikinusi R.Šalaševičiūtė. Seimo narė prisipažino, kad iš pradžių buvo mintis Senelių dieną siūlyti kaip nedarbo dieną, tačiau paskui tos minties atsisakyta.

Beje, atsiliepdama apie Seimo kolegų siūlymą išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo Gegužės 1-ąją, Jonines, R.Šalaševičiūtė iniciatyvas pavadino agresyviomis. „Iš tų diskusijų, kurios jau vyko, pritariančių, jog Gegužės 1 diena būtų darbo diena, buvo mažuma. Manau, kad Sausio 13-osios pakeitimas, atsisakant gegužės 1 dienos, Seime palaikymo negautų“, - sakė ji.