respublika.lt

Vėjo jėgainės: Kur nuskęs milijonai?

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2021 sausio 22 12:00:47, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pasišovė Baltijos jūroje pastatyti vėjo elektrinių parką. Tai, preliminariais paskaičiavimais, kainuotų apie milijardą eurų, iš jų apie pusę sumos veikiausiai padengs Lietuvos vartotojai, likusią - privatus investuotojas, kuris vėliau pasiimtų visus pinigus, gautus pardavus elektrą. Kitaip tariant, privatininkas pasipelnytų vartotojų sąskaita. Kadangi toks planas suregztas pačioje kadencijos pabaigoje, buvo vilties, kad naujoji valdžia projektą sumals į miltus. Tačiau Ingridos Šimonytės Vyriausybė projektą tęsia.

 


Milžiniški užmojai

Ketvirtadienį minėtu projektu domėjosi Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija. Jį politikams pristatė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Ji pradėjo nuo to, kad pernai lapkritį Europos Komisija patvirtino komunikatą, kuriuo iškėlė ambicingus tikslus - padaryti ES jūrinio vėjo išteklių lydere, kuri iki 2030 metų sukurs infrastruktūrą, kad iš jūros (ne tik vėjo, bet ir bangavimo, potvynių-atoslūgių ir pan.) kasmet būtų išgaunama po 60 GW elektros energijos. Paskaičiuota, kad vien Baltijos jūroje yra 93 GW potencialas.

Lietuva savo ruožtu dar iki šio komunikato pradėjo svajoti apie tai, kaip Baltijos jūrą „įkinkyti" į elektros gamybą. Vyriausybė 2019 m. nusipirko studiją, kurios kūrėjai nurodė esą geriausią vietą jūroje, kur būtų galima statyti vėjo jėgainių parką. Pernai jau pradėti projekto parengiamieji darbai, pradėtas viešasis pirkimas dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo, startavo derybos su Europos Komisija dėl dalinio projekto finansavimo. S.Skvernelio Ministrų kabinetas savo nutarimu nusprendė, kad projektas bus baigtas iki 2030 m., paskui iš jūros bus išgaunama po 2,5-3 TWh kasmet - tai patenkins apie 25 proc. viso šalies elektros poreikio.

Pasak D.Garbaliauskaitės, tam reikės apie 1 mlrd. eurų, bus sukurta apie 1300 darbo vietų, paskatinti transporto bei statybos sektoriai. Iki 2023 m. pabaigos numatytas konsultantų paslaugų, projekto įgyvendinimo studijos pirkimas, jūros dugno tyrimai ir kiti parengiamieji darbai. 2024 m. turėtų startuoti kabelio, sujungsiančio jūroje esančio vėjo jėgainių parką (jis išdygtų apie 40 km nuo kranto) su žemynine dalimi bei transformatorių pastotės jūroje statybos.

280 mln. eurų skylė

Planuojama, kad patį parką statytų privatus operatorius, o kas statytų jungtį - jis pats ar Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid" - dar nenuspręsta. Preliminariais duomenimis, vien jungtis kainuotų apie 370 mln. eurų, o Europos Komisija žada skirti tik apie 90 mln. eurų. Anot D.Garbaliauskaitės, svarstoma galimybė, kad likusi dalis bus gauta padidinus elektros kainą.

Pinigų plovimas

Eksparlamentaras Artūras Skardžius, veikiausiai dirbsiantis ir šiame Seime (mat jam atitektų Antano Guogos, mandatas, kurio šis nori atsisakyti), įtaria, kad projektas reikalingas tik tam, jog prie jo prieinantys galėtų „pasišildyti" rankas.

„Tokius projektus gali įgyvendinti privatūs investuotojai, kurių yra „N". Jie be remiamo tarifo paskui galėtų prekiauti elektra už rinkos kainą. Tačiau kaip ir „Fortum" atveju statybas norima atlikti vartotojų sąskaita, o tada tas pasirinktas užsienio investuotojas, kurį pasirinks „Lietuvos energija", galės tik imti pinigus už elektrą. Mano įsitikinimu, tai yra ne kas kita, kaip pinigų plovimo schema - padaryti investicijas mūsų vartotojų sąskaita, o paskui pinigus „atplauti" per pasirinktą partnerį - gauti „atkatus". O tereikia vietiniam verslui uždegti žalią šviesą", - akcentavo A.Skardžius.

„Dvejopa nauda"

- Tai kas vis dėlto statys kabelį, sujungsiantį vėjo jėgainių parką su krantu? - „Vakaro žinios" teiravosi energetikos ministro Dainiaus Kreivio.

- Kol kas nenuspręsta. Renkamasi iš dviejų variantų - statys arba „Litgrid", arba pats operatorius. Viskas bus kompleksiškai įvertinta.

- Jungtis kainuos apie 370 mln. eurų, iš ES galime gauti iki 90 mln. eurų. Iš kur likusieji 280 mln. eurų? Būtų didinamas tarifas, kaip užsiminė viceministrė?

- Žiūrėkite, tie milijonai, kurie bus skirti ES, bus skirti ne pačiai jungčiai, o įvairiems parengiamiesiems darbams - dugno tyrimams ir pan. Tikrai ne visi pinigai nueis jungčiai. Tačiau noriu dar kartą pastebėti, kad dar nėra sprendimo dėl tarifo didinimo.

Kita galimybė - stato privatus vystytojas, o jam bus kompensuojama dalis investicijos. Tačiau tikimės didelės konkurencijos tarp vystytojų, o ji gali sumažinti ir pačios jungties kainą. Tai būtų pliusas, lyginant su variantu, jei statytų pats „Litgrid".

- Kodėl turėtų būti didelė konkurencija? Kaip privačiam investuotojui atsipirktų tokios milžiniškos investicijos? Jam atitektų dalis pinigų, gautų už parduotą elektrą?

- Negaliu prognozuoti, nes neaišku, kokia bus elektros kaina. Galbūt reikės subsidijų. O gal nereikės, nes ateityje technologijos gal bus tokios, kad nereikės papildomos paramos. Privatus investuotojas rinkoje parduos gaminamą elektrą ir investicijas susigrąžins. Tik neaišku, ar tarife reikės papildomos dedamosios.

- Kokia valstybei nauda iš šio projekto?

- Tikslas yra dvejopas. Pirma - kad žmonės turėtų pigią ir patikimą elektrą. Antra - visas pasaulis nori sumažinti klimato kaitą, todėl nori pereiti prie žaliosios energetikos. Mūsų pagrindinis tikslas - kad perėjimas prie žaliosios energetikos nepadidintų kainos vartotojams.

Situaciją komentuoja energetikos ekspertas prof. Vidmantas JANKAUSKAS:

„Vėjo elektra jūroje yra gerokai brangesnė už bet kokią kitą - už saulės gaminamą, už vėjo gaminamą ant kranto ir t.t. Tai - pats brangiausias dalykas, nes milžiniškus pinigus kainuos įrengti, paskui prijungti prie sausumos tinklų. Pagalvokite, ką tai reiškia. Vėjo elektrinės juk neplaukioja jūroje. Jas reikia jūroje ant tvirto pagrindo statyti, su krantu sujungti kabeliu, einančiu jūros dugnu, ir t.t." - vardino profesorius.

Pasak energetiko, jūroje esančios jėgainės galbūt galėtų ne tiesiai į krantą tiekti elektrą, o gaminti vandenilį ir tada jungčių su sausuma nereikėtų. Tačiau, jo teigimu, tai - irgi labai brangi idėja.

„Kita vertus, prieš kokius 15 metų kalbėjome, kad ir sausumos vėjo elektra yra labai brangi. Dabar jau matome, kad ji kaina konkuruoja su iškastinio kuro elektra. Galbūt ateityje technologijos taip ištobulės, kad ir jūrinė elektra bus pigi?" - svarstė V.Jankauskas.

Vis dėlto, pasak jo, žiūrint iš šios dienos perspektyvų, sunku tikėtis, kad projektas kada nors atsipirks.

„Kita vertus, ES laikosi kurso plėtoti atsinaujinančią energetiką ir riboti iškastinio kuro naudojimą, branginant taršos leidimus - iki 33 eurų už toną išmetamo anglies vandenilio. Kiek labiau brangs taršos leidimai, tiek labiau brangs įprastinės elektros gamyba, o jūros elektra atitinkamai pigtų ir galbūt abi kainos išsilygintų. Ir privačiam vystytojui projektas atsipirktų be jokių subsidijų", - optimistinį scenarijų išdėstė V.Jankauskas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s