respublika.lt

Važiuotynės ir piknikas - profsąjungos sostinėje pažymėjo gegužės pirmąją (39)

2021 gegužės 01 09:27:37
Vidmantas Misevičius

Gegužės 1-oji, tarptautinė darbo žmonių diena, pastaraisiais metais kiek prarado savo populiarumą. Nepaisant to, Vilniuje šią dieną įvyko net du, su minėta švente susiję, renginiai. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" surengė valdžiai apie žmonių rūpesčius turinčias priminti važiuotynes, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kvietė visus norinčius į prie Vyriausybės vykstančią iškylą.

×
nuotr. 17 nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos surengta akcija siekta priminti, kad žmonės turi ne tik dirbti, bet ir galėti skirti laiko sau. Stasio Žumbio nuotr.

 


Už darbo vertą atlyginimą!

Minint Tarptautinę darbo dieną Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" 2021 gegužės 1 dieną surengė ir kvietė jungtis visus norinčius į jau tradicinėmis tapusias Gegužės 1-osios važiuotynes. Jų metu po sostinę kursavusi automobilių kolona buvo stabtelėjusi prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.

Pasak organizatorių, renginio tikslas buvo atkreipti valdžios atstovų dėmesį į Lietuvos darbuotojams svarbias problemas ir paraginti jas spręsti ne kalbomis, o realiais darbais.

Problemų yra, bet yra ir sprendimų

Tuo pat metu prie Vyriausybės esančioje Vinco Kudirkos aikštėje Lietuvos profesinių sąjungų (LPSK) konfederacija surengė Gegužės 1-osios pikniką. Vienas pagrindinių jo akcentų tapo riestainiai, kuriais galėjo pasivaišinti praeiviai ir pikniko dalyviai. Tokiu būdu profsajungiečiai pabandė atkreipti dėmesį į tai, jog dauguma Lietuvos žmonių, nepaisant gražių kalbų, dirba daug, o už savo darbą gauna „baronkos skylę".

Akcijoje dalyvavusios Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) vadovė Dalia Jakutavičė ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) vadovė Diana Raitelaitienė „Vakaro žinioms" teigė, kad su darbo santykiais susijusių ginčų buvo ir bus.

„Jų buvo prieš šimtą metų, jų yra ir dabar. Aišku, kažkiek pasikeitė ginčų pobūdis, bet dvi pagrindinės, ne visada sutariančios pusės - darbuotojas ir darbdavys -, liko", - sakė D.Jakutavičė.

Jai pritarė ir D.Raitelaitienė, atkreipusi dėmesį į tai, jog „amžina" yra ir dar viena problema - darbdavių noras tartis su darbuotojais individualiai.

„Mes siekiame, kad susitarimai būtų kolektyviniai, o darbdaviai visus klausimus bando spręsti individualiai, nes taip jiems lengviau „spausti" dirbančius ar darbo ieškančius asmenis ir primesti jiems savo sąlygas. Vėliau tai lemia, kad darbuotojai, dirbdami daugiau, uždirba net mažiau negu priklauso", - nurodė LMPF vadovė.

Ypatingai, pasak jų, tai matosi kalbant apie pigiai sutinkančius dirbti darbininkus iš trečiųjų šalių ir jaunus darbuotojus. Tarkim į Lietuvą atvykę dirbti ukrainiečiai ar baltarusiai dažnai ne tik gyvena apgailėtinomis sąlygomis, bet ir dirba už minimumą ar dar mažiau. Problemą gilina ta aplinkybė, jog jie neišmano darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų, nemoka kalbos, ne visada turi darbo sutartis, o atlyginimus gauna grynais pinigais. Tai lemia, kad vėliau, kilus ginčams, net ir profsąjungoms būna sunku padėti darbdavių apgautiems žmonėms.

Jaunųjų, darbo ieškančių Lietuvos gyventojų, padėtis, šiuo atveju, yra kiek geresnė, tačiau vadovės neslėpė, kad ir jiems dažnai pritrūksta teisinio raštingumo. D.Jakutavičės nuomone, problemą būtų galima spręsti įvedant mokyklose privalomą darbo santykių dėstymą.

„Jeigu moksleiviai baigtų mokyklas turėdami bent minimalų žinių bagažą, jiems lengviau būtų tartis su darbdaviais, būtų mažiau manipuliacijų. Ne vienerius metus kartojame tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, bet mūsų pasiūlymai vis lieka neišgirsti", - teigė ji.

Pasak D.Raitelaitienės, prie darbuotojų sąlygų gerinimo turėtų prisidėti ir pagaliau pradėtos formuoti Darbo tarybos, tačiau ir jų veikla, nesant darbdavių suinteresuotumo, stringa bei neduoda lauktos naudos. Tas pats pasakytina ir apie įvairias valstybines programas bei planus. Jie ruošiami, rengiami, tačiau ne visada pavyksta įgyvendinti tai, kas numatyta. Būtent todėl profesinių sąjungų vadovės paragino visus dirbančiuosius, net ir tuos, kurie nepriklauso profsąjungoms, susidūrus su problemomis, visuomet kreiptis į darbuotojų teises ginančias organizacijas ir bent pirminę pagalbą jos tikrai suteiks.

Kada sulauksime progresinių mokesčių?

LPSK Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen taip pat neslėpė, kad darbuotojai Lietuvoje, dažnai, vis dar yra nepelnytai pamirštami, o ne vienam darbas yra tapęs „antraisiais namais" ir žmonės tiesiog nebeturi laiko normaliam asmeniniam gyvenimui. Situacija, LPSK atstovės teigimu, keistųsi, jeigu žmonėms už jų atliekamą darbą būtų mokama tiek, kad jiems nereikėtų „arti" per kelias vietas ar dirbti viršvalandžių. Vienas iš galimų šio klausimo sprendimo būdų galėtų būti didinamas minimalus atlyginimas, kuris turėtų sudaryti ne mažiau 60 proc. vidutinės algos medianos (mediana - požymio reikšmė, dalijanti variacinę eilutę ar tikimybinį pasiskirstymą į dvi lygias dalis. Pusė populiacijos turi reikšmes, mažesnes ar lygias medianai, kita pusė turi didesnes ar lygias medianai - aut. past.). Pinigų atlyginimų didinimui, R.Motiejūnaitės-Pekkinen nuomone, būtų galima gauti pakeitus mokesčių sistemą.

„Lietuvos valdžia kalba apie progresinius, turtingiesiems skirtus, mokesčius, tačiau realiai vis taiko įvesti skaudžiausiai vargingiausiai visuomenės daliai smogiančius regresinius. Tarkim, taip vadinami automobilių taršos mokesčiai. Juk visiems aišku, kad taršiausią transportą perka turintys mažiausias pajamas, tad tokie mokesčiai pirmiausia atsilieps būtent jiems, - akivaizdžią tiesą priminė LPSK atstovė. - Pokyčiai prasidėtų, jeigu mokesčiai taptų progresiniais ir daugiau mokėtų tie, kas uždirba daugiau. Tikrai galima apmokestinti prabangos prekes, nes jeigu žmogus sau gali leisti įsigyti jachtą ar vilą užsienyje, jis tikrai gali sumokėti ir daugiau mokesčių. Deja, toliau kalbų, šių klausimų sprendimas nepasistūmėjo".

Baigdama pokalbį R.Motiejūnaitė-Pekkinen priminė, kad piknikas sostinės centre vyks iki 15-os valandos ir paragino visus, norinčius pasikalbėti ar pasikonsultuoti, į jį užsukti.

Pastebi teigiamus pokyčius

Piknike su vaikais apsilankęs Seimo narys Tomas Tomilinas svarstė, kad buvo pasirinkta ne visai ta vieta.

„Manau, tokias akcijas reikia rengti ne prie Seimo ar Vyriausybės, o prie didžiųjų korporacijų atstovybių, nes nemažai nusiskundumų sulaukiama būtent iš ten. Politikai gali padėti ir padeda kuriant teisinę bazę: po pateikimo pritarta Civilinio kodekso papildymui dėl skaitmeninių platformų kurjerių darbo teisinio sureguliavimo ar skiepadienio įteisinimui (galimybei po skiepo pasijutus prastai tądien neiti į darbą - aut. past.). Tačiau ir patys žmonės turėtų rūpintis savo teisių apsauga" - sakė Seimo narys.

Vienas iš būdų, jo nuomone, yra glaudesnis bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis.

„Veikiant po vieną kovoti su darbdaviais gali būti sunku, bet viskas keičiasi subūrus profsąjungas ar prisijungus prie jų. Kuo daugiau darbuotojų priklausys profesinėms sąjungoms ar jas rems, tuo stipresnė bus ši organizacija ir tuo daugiau ji galės nuveikti, - buvo įsitikinęs T.Tomilinas. - Matyt tai supranta ir darbdaviai, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai norintys į profsąjungas stoti asmenys būna persekiojami. Bet ir šioje srityje situacija gerėja, nes neseniai buvo laimėti pirmoji Lietuvos istorijoje byla prieš savo darbuotoją dėl noro priklausyti profsąjungoms persekiojusi darbdavį. Precedentas sukurtas, belieka tuo pasinaudoti".

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (39)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SLALOMAS: nemažai dalyvių bei stebėtojų sutraukė Kauno rajone automobilių slalomo varžybos, kurias karantinas iš 2020 metų tradicinių velykinio ir kalėdinio turnyrų nustūmė net į šių metų vasarą.
  • MIGRANTAI: Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė dar dvi neteisėtų migrantų grupes, o Švenčionių rajone – vieną (iš viso sulaikyti 58 užsieniečiai, iš kurių, pirminiais duomenimis, 54 gali būti Irako piliečiai, 4 – Šri Lankos.
  • KOPLYČIOS: Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios, kuriose Katedros lankytojai galės melstis, apžiūrėti restauruotą Šv. Vladislovo koplyčios kupolą bei sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų buvo eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje.
  • SPORTAS: Lenkijos Elbingo mieste vykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) Europos standartinių šokių taurės varžybose naujaisiais Europos taurės šeimininkais tapo pasaulio, Europos ir daugkartiniai Lietuvos standartinių šokių čempionai Evaldas ir Ieva Sodeikos.

  • NELAIMĖ: šeštadienio vėlų vakarą Plungės rajone iš sodybos tvenkinio narai ištraukė 17-mečio kūną.
  • KULTŪRA: penktadienio vakarą Giacomo Puccini operos „Vilisės“ koncertiniu atlikimu (Lietuvoje – pirmą kartą) prasidės 26-asis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis - vieną iš solinių vaidmenų operoje atliks šio festivalio naujasis meno vadovas, daugelyje pasaulio scenų publikos simpatijas pelnęs tenoras Edgaras Montvidas.
  • RADINYS: Indijos policija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kai medinėje dėžėje, plūduriuojančioje Gangos upėje, surado gyvą ir sveiką naujagimį - dėžės vidus buvo išklotas raudonu audiniu, jame buvo paveikslėliai su indų dievų atvaizdais, taip pat horoskopas, nurodantis mergaitės gimimo datą, laiką ir vardą Ganga – tai vienos iš indų dievybių vardas, kuriuo vadinama ir upė.
  • AFRIKOJE: Botsvanoje rastas trečias didžiausias pasaulio deimantas - kiaušinio dydžio brangakmenis yra 1 098 karatų „retas ir ypatingas“, teigė „Debswana“ įmonės vadovė Lynette Armstrong.
  • PINIGAI: nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos.

  • APKLAUSA: remiantis naujausia „Deposit Solutions“ apklausa, europiečiai koronaviruso pandemijos metu ėmė mažiau leisti pinigų ir labiau taupyti.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar ketinate švęsti Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur slepiatės nuo tropinių karščių, užklupusių Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+21 +28 C

+19 +26 C

 

+18 +25 C

+27 +34 C

+20 +33 C

 

+22 +26 C

0-4 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos