Vasarį vilniečiams gali dingti šiluma?

Priėjo liepto galą

„Vilnius grįžta į 2000 metus... Pasirodo, tik dabar sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas, nes Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė VŠT neturi iš ko mokėti už kurą - brangstančias dujas. Skubiai, t.y. iki 2022 m. sausio 6 d., reikėjo pasiskolinti 100 mln. eurų, o bankai atsisako skolinti. Meras turėtų kreiptis į Valstybės gynimo tarybą dėl skubaus posėdžio, nes Vilnius negali likti be šildymo, net ir brangaus", - feisbuko paskyroje paskelbė sostinės tarybos narys, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Jis paviešino ir konfidencialų VŠT praėjusių metų gruodžio 24 dienos raštą sostinės merui R.Šimašiui, kuriame teigiama, kad dėl drastiško dujų, kurias deginant gaminama šiluma, šuolio „bendrovei yra kritiškai būtina finansuoti šildymo sezono metu išaugusį lėšų susidarančiam kainų skirtumui padengti poreikį".

„Bendrovė finansiškai nebus pajėgi savo jėgomis užtikrinti pakankamus pinigų srautus gamtinėms dujoms įsigyti biržoje", - rašoma kreipimesi ir priduriama, kad sausio-kovo mėnesiams „būtinas papildomas apie 100 mln. eurų finansavimas", nes „bendrovės nuosavos lėšos baigsis 2022 m. sausio 6 d. (darant prielaidą, kad oro sąlygos nepablogės)".

Rašte taip pat guodžiamasi, kad VŠT gruodžio 23 d. skubiai kreipėsi į SEB dėl atsinaujinančio kredito limito padidinimo, tačiau gavo atsakymą, kad bendrovė jau viršijo savo skolinimosi galimybes.

Negana to, apyvartinių lėšų VŠT turės dar mažiau, kadangi sostinės savivaldybė su VŠT pernai priėmė sprendimą leisti gyventojams už šilumą susimokėti dalimis. Vien šį pirmadienį VŠT sulaukė per 1000 gyventojų kreipimųsi su atitinkamais prašymais. Ir tai nekeista, nes už gruodį vilniečiai turi mokėti 2-2,5 karto brangiau nei už ankstesnį mėnesį. Interneto platybėse sklando nufotografuotos sąskaitos ir su net 472 eurų kaina už 80 kvadratinių metrų buto šildymą.

Milžiniškoms algoms pinigų užtenka

- Kas atsitiko, kad vilniečiai gali likti be šilumos? - „Vakaro žinios" teiravosi Artūro ZUOKO.

- Yra dvi priežastys, dėl kurių VŠT priėjo prie tokios situacijos. Pirmiausiai tai yra bendrovės vadovybės kompetencijos problema. Kad VŠT reikės papildomų apyvartinių lėšų, buvo aišku dar vasarą, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir rinkos ekspertai aiškiai pasakė, kad rudenį ir žiemą dujos žymiai brangs. Todėl VŠT iš anksto turėjo pasirūpinti apyvartinėmis lėšomis - arba iš bankų, arba iš savivaldybės. VŠT vadovai miegojo, prabudo tik prieš Kalėdas ir Kūčių vakarą kreipėsi į merą bei Vyriausybę su prašymu duoti 100 mln. eurų. Situacija - anekdotinė, tačiau pasekmės gali būti labai liūdnos.

- Gal girdėjote, ar Vyriausybė kaip nors ruošiasi padėti?

- Iš tos isterikos, kuri dabar yra savivaldybės koridoriuose, akivaizdu, kad Vyriausybė nesiruošia nieko daryti. VŠT bandė gauti lėšų iš „Pagalbos verslui fondo", nes bankai neskolina, kadangi bendrovė yra viršijusi visas skolinimosi galimybes (o tai - labai rimtas signalas). Tačiau ir neprofesionalui aišku, kad tas fondas sukurtas privačiam verslui skolinti, o ne savivaldybės ar valstybės įmonėms.

Tai vėl rodo VŠT kompetenciją, nors vadovas, kiek žinau, gauna milžinišką algą. Už tokius pinigus galima tikrai gerą specialistą nusamdyti (2021 m. III ketvirtį VŠT generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, jo pavaduotojų ir aukščiausio lygio vadovų, kurių yra 8, vidutinė mėnesio alga siekė 7000 eurų, - aut. past.).

- Gal ir algos nebemokamos, kai tokia situacija?

- Net neabejoju, kad algos mokamos. Ir net nesumažintos.

- Kokios gali būti pasekmės, jei VŠT „nesusiveiks" reikiamo kiekio apyvartinių lėšų? Tieks tik tiek šilumos, kad butuose būtų kokie 10 laipsnių?

- Neįsivaizduoju, kad šiais laikais taip būtų galima elgtis, tikrai turėtų Vyriausybė arba savivaldybė sureaguoti. Yra keli variantai. Jei Vyriausybė šio klausimo nesvarsto, reikia sušaukti Valstybės gynimo tarybą. Nes tai yra tokio lygio klausimas, kad... Įsivaizduokite: sostinė, kurios 90 proc. gyventojų šildosi centralizuotai, lieka be šilumos arba su sumažinta šiluma.

Kitas variantas - valstybei priklausantis suskystintųjų dujų terminalas galėtų suteikti atidėtą mokėjimą: tiekti dujas VŠT, tačiau leisti už jas atsiskaityti vėliau. Tada po kelių mėnesių mokėjimai gal išsilygintų. Tačiau turbūt vis tiek sostinės valdžia turėtų tarpininkauti.

Bet R.Šimašius įspėjamąjį raštą gavo dar per Kūčias (tarybos nariai apie situaciją sužinojo tik dabar), prieš išvažiuodamas atostogauti į Niujorką. Turėjo ne atostogauti, o nakvoti prie Ingridos Šimonytės kabineto durų Vyriausybėje, prisirakinti prie vis dar šilto radiatoriaus ir neišeiti tol, kol negaus kokio nors pažado. Aš kaip buvęs meras galiu pasakyti: jei būdamas meras būčiau gavęs tokią žinią, man nerūpėtų nei atostogos, nei Kalėdos ar Naujieji metai.

- Merui, atrodo, labiau rūpi trečiaeiliai dalykai - Neries krantinės, klombos...

- Ir medžių sodinimas vidury Konstitucijos prospekto.

Kai šilumos tinklus valdė Prancūzijos įmonė „Veolia", niekada tokių problemų neiškildavo, nepaisant to, kas būdavo meras. Nes pati įmonė iš motininės kompanijos užsitikrindavo apyvartinių lėšų, kai iškildavo tokia situacija kaip dabar. O ji iškildavo dažnai. Pavyzdžiui, 2010-2013 m. dujų kainų kilimas buvo ne mažesnis nei dabar. Tačiau motininė kompanija parūpino apyvartinių lėšų, niekas nelindo nei į savivaldybės, nei į Vyriausybės kišenę ir neieškodavo pinigų mero kabinete. Paskutinį kartą tai buvo 2000-2001 m., kai šilumos įmonei vadovavo toks Bronius Cicėnas.

- Kodėl Vilnius vis dar šildosi dujomis, nors seniausiai kalbėta, kad 2019-aisiais iškils atliekų deginimo jėgainė? Juk tada ir problemos dėl dujų brangimo nebūtų tokios opios.

- Tai - ilgo politikavimo pasekmė. Jei anksčiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti puldavo „Veolia", tai dabar nėra ką pulti. Vilnius galėjo jau 2017 m. dujų vartojimą sumažinti iki 35 proc. - tiek vartoja Kaunas, Šiauliai ir kiti didieji miestai. Tačiau Vilniui neleista atliekų deginimo jėgainės projekto įgyvendinti. Jei tą projektą Vilnius būtų įgyvendinęs, Grybauskaitė ir Vyriausybė nebūtų turėjusi preteksto statyti tokį didžiulį terminalą, koks pastatytas. O kai tokį pastatė, Vilnių reikia palikti dujų vartotoju, nes nebus kur kitur iškišti terminalo dujas.

Vyriausybė tik šių metų pabaigoje kogeneracinę elektrinę žada atidaryti, tai yra vėluoja maždaug trejus metus. Jei būtų atidariusi anksčiau, šiluma būtų mažesnė apie 20 proc. Tai reiškia, kad vilniečiai kasmet už šilumą permoka po 12-13 mln. eurų.

Galima baisiai pajuokauti: jei situacija su VŠT apyvartinėmis lėšomis neišsispręs, gyventojai sutaupys, nes nebereikės mokėti už šilumą, kadangi ji iš viso nebus tiekiama. O jei rimčiau - VŠT turėtų vos ne kreiptis į vilniečius, kad tie, kurie gali, už šilumą mokėtų avansu - kad VST turėtų iš ko susimokėti už dujas.

Užlopė laikinai

Nei R.Šimašius, nei sostinės savivaldybė situacijos nekomentuoja, jos atstovas Paulius Vaitekėnas pareiškė, kad situaciją pakomentuos VŠT.

VŠT Finansų direktorė Rasa Gudė situaciją pakomentavo raštu. Pasak jos, bent jau sausiui situacija suvaldyta. O toliau - kaip Dievas duos.

„VŠT 2021 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais pasirašė atsinaujinančios kredito (overdraft) sutartis su SEB banku ir užsitikrino būtiną finansavimą. Tačiau 2021 m. gruodžio antroje pusėje kilo dar viena energijos išteklių kainų augimo banga. 2021 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų kaina pasiekė 140 EUR/MWh ir buvo daugiau nei 824 proc. didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę gamtinių dujų žaliavos kainą (17 EUR/MWh) per paskutinius 5 metus. Ir nors pastarosiomis savaitėmis dujų kaina svyruoja gana reikšmingai, bendras kainų lygis ir toliau kelis kartus viršija įprastus vidurkius. Todėl siekdama užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų poreikį, VŠT praėjusią savaitę suderino dar vieną 20 mln. eurų paskolą iš SEB banko.

Papildomų resursų turėtų pakakti užtikrinti sklandžiam įmonės veikimui sausio mėnesį, tačiau tuo pat metu ieškoma būdų pasinaudoti ilgalaikio finansavimo instrumentais, taip pat numatyti alternatyvūs finansavimo modeliai krizei gilėjant. Lėšų poreikis dujoms pirkti priklausys nuo dujų kainų svyravimų biržose bei oro temperatūros", - teigia R.Gudė, nepridurdama, kas bus, kai bus išleista 20 mln. eurų paskola.

Tiesa, kiti pašnekovai ramina, kad tikrai nebus prieita iki to, jog šiluma butams bus dozuojama.

„Tikrai negrįšime į 1990-uosius, nebus šilumos mažinimo, nereikia gąsdinti žmonių. Savivaldybė, kaip VŠT akcininkė, turės ieškoti sprendimų, jai turi būti suteikta finansinė laisvė", - įsitikinęs energetikos konsultantas Martynas Nagevičius.

„Vyriausybė suteiks garantiją paskolai, tikrai neleis, kad gyventojai sušaltų. Tačiau kad gyventojams teks dar labiau patuštinti piniginę - tam reikia ruoštis", - jam antrino parlamentaras Artūras Skardžius.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius GAIŽAUSKAS:

Jei savivaldybė nesusitvarko, turi įsikišti Vyriausybė, nes, jei šiluma bus sumažinta, gali kilti masiniai neramumai, iššauksiantys net grėsmę nacionaliniam saugumui. Nes situacija Lietuvoje dėl daugybės valdančiųjų sprendimų ir taip įelektrinta dėl pandemijos suvaldymo priemonių, dėl kylančių kainų, laukiančių nuostolių dėl su Kinija valdomos politikos ir t.t. Žmonės jau ir taip „ant ribos". Matau didelę grėsmę, kad kils masiniai neramumai. Aišku, VSD seka situaciją, vertina ją, tačiau vertink nevertinęs, viską lems valdančiųjų sprendimai.