Vandens užteks visiems ir dar liks

Lietuva iš visų Europos šalių yra turtingiausia ištirtų ir išžvalgytų požeminio vandens išteklių, tačiau šį turtą išnaudoja kukliai. Šiuo metu mūsų šalyje panaudojama vos 15 proc. visų išžvalgytų požeminio vandens išteklių.

Taip sako Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, atkreipęs dėmesį, kad Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos pasipildo mažiau nei Rytų ir Pietryčių Lietuvoje.

„Nei Vidurio, nei Šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos nemažėja, jas tik mažiau papildo kritulių pavidalu iškrentantis vanduo, - paaiškino J.Satkūnas. - Žemė kritulius sugeria nevienodai. Smėlingi ir aukštesni regionai sugeria daugiau vandens, žemose vietovėse vanduo nesusigeria, o nuteka į paviršinius vandens telkinius ir yra nudrenuojamas paviršiumi“.

Gal tiek Vidurio, tiek Šiaurės Lietuvos gyventojams derėtų baisiai sunerimti, kad jų gyvenamojoje teritorijoje požeminio vandens atsargos pasipildo mažiau? Nė velnio - dėl šios priežasties nerimui jokio pagrindo nėra. J.Satkūno teigimu, gamtos jėgų iš dangaus mums suteikiami vandens ištekliai yra milžiniški ir glūdi susikaupę žemės gelmėse. Vandens išteklių Lietuvoje esą užteks visiems ir dar liks. Bėdų gali būti ne dėl vandens trūkumo, o dėl jo pertekliaus.

„Jei išsipildys klimato kaitos prognozės, tai šio šimtmečio pabaigoje kritulių iš dangaus sulauksime dar daugiau, - meteorologų prognozes citavo J.Satkūnas. - Prognozuojama, kad tuomet per metus kritulių kiekis padidės bent 75 mm, atitinkamai pakils ir gruntinio vandens lygis. Jei tokios prognozės išsipildys, mums gresia net pažliugimas ir užtvindymas, ypač Vakarų Lietuvoje. Esame apskaičiavę, kad šio šimtmečio pabaigoje, jei išaugs kritulių kiekis, gruntinio vandens lygis gali pakilti apie porą metrų“.

Mūsų šalies gruntinio vandens pasipildymo tyrimus Lietuvos geologijos tarnyba atliko 2013-aisiais. Iki šiol tokie tyrimai Lietuvoje buvo atlikti prieš keletą dešimtmečių.

„Dabar sukaupėme daugiau tikslesnių duomenų apie žemės sandarą, gruntus, gavome daugiau hidrometeorologinių duomenų, - pasakojo J.Satkūnas. - Todėl dabar žemėlapiai, rodantys, kiek žemė sugeria vandens, yra gerokai tikslesni. Milžiniški požeminio vandens ištekliai yra detaliai ištirti, o mums tereikia juos išnaudoti. Privalome skatinti ir propaguoti šių išteklių naudojimą, skatinti bet kokią pramonę ar kitą veiklą, kuriai vykdyti reikalingas vanduo. Per parą saugiai galima išsiurbti iš žemės gelmių apie 3,7 mln. kubinių metrų vandens - jokia žala gamtai nebus padaryta, nes toks kiekis visada atsikurs. O centralizuotai vandentiekai per metus Lietuvoje šiuo metu yra siurbiama apie 400 tūkst. kubinių metrų iš visų mūsų šalies vandenviečių. Jei pridėtume individualius gręžinius, kurių apskaitos neturime, galbūt ir susidarytų 1 mln. kubinių metrų per metus. Ir tai tebūtų trečdalis ar, geriausiu atveju, ketvirtadalis visų išžvalgytų požeminio vandens išteklių. O kiek dar yra neištirtų vandens išteklių! Neišnaudoti vandens ištekliai lieka žemės gelmėse laukti ateities kartų. Tai yra milžiniški kiekiai, kuriuos kasmet papildo krituliai. Esame turtingiausia vandens šalis. Centralizuotas vandentiekis naudoja tik požeminį vandenį, tad gerti tinkamas vanduo naudojamas visur: ir indams plauti, ir skalbiniams skalbti. Neteko girdėti nė vienos kitos šalies, kuri savo poreikius 100 proc. patenkintų požeminio vandens ištekliais“.

Še tau, kad nori. Esame turtingiausi, o skundžiamės, kad esame vargšai. Požeminio vandens atsargomis lenkiame net Japoniją, kur kritulių iškrenta apie 2 tūkst. mm per metus.

„Japonų negelbsti ir gausūs krituliai - vis tiek jiems požeminio vandens trūksta, mat kritulių vanduo patenka į sluoksnius, kuriuose yra daug arseno, ir tampa nebetinkamas naudoti, - pasakojo „Respublikai“ J.Satkūnas. - Vanduo iš dangaus dar nereiškia, kad galima turėti gerą geriamąjį vandenį, juo labiau požeminį vandenį. Pavyzdžiui, Tokijas savo poreikius požeminio vandens ištekliais gali tenkinti vos 17 proc., visa kita yra iš paviršinių vandens telkinių ir paviršinių vandens saugyklų. O ką tai reiškia? Paviršinės vandens saugyklos iškart reaguoja į bet kokią taršą. Po Fukušimos avarijos radioaktyvumas Tokijo vandentiekio tiekiamame geriamajame vandenyje iš karto padidėjo“.