Vamzdžių menas pasklido po visą šalį

Projekto “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) vykdytojų sprendimas pakloti pasakiškus pinigus už Neries pakrantės išdarkymą neaiškiais gelžgaliais, kažkodėl skambiai vadinamais skulptūromis, netrukus sulaukė ir sekėjų, ir patyčių.

Užkrėtė sostinė

Vasaros pabaigoje Klaipėdos skulptūrų parke buvo atidaryta paroda “Reparatio”, kurioje pristatyti Kriptonimo Miazmos (neva Rumunija/JAV), Palolo Sensibilio (neva Italija) ir Tirsos Monodramos (neva Ispanija) skulptūros darbai. Gudresni parodos lankytojai suprato, kad tokia atrakcija - ne kas kita, kaip pasityčiojimas iš šimtatūkstantinės vertės sostinės “šedevrų”. Juk ar sveiko proto, nesutrikusio mąstymo ir neaklas pilietis menu galėtų vadinti Klaipėdos apylinkių laukuose surastą, į parką atitemptą ir raudonais dažais aptaškytą akmenį? Kaip ir to nevertas tualeto fekalijų nuleidimo vamzdis, nutepliotas vėlgi ryškiai raudonais dažais. Beje, šita “skulptūra” turi ir “adresatą” - skirta roko grupės “Pink Floyd” veiklos jubiliejui paminėti.

Minėti “šedevrai” pristatyti kaip šiuolaikinio meno kūriniai. Parodoje apsilankę menininkai “kūrinius” išsijuosę gyrė, o ne menininkai, pasijutę nevykėliais, pagarbiai klausėsi ir linksėjo. Tik vėliau imta kalbėti, kad tai - farsas.
Tuo tarpu šio projekto organizatorius - Meno kūrėjų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovas Darius Vaičekauskas visiškai rimtu veidu dėstė, kad užsienio kūrėjų parodoje pristatyti eksponatai - modernaus šiuolaikinio meno pavyzdžiai.

“Mūsų sąjunga seniai su tais užsieniečiais bendrauja, todėl pakvietėme atvykti ir ką nors sukurti, - kikeno jis. - Toks buvo susitarimas: sukuria darbus ir palieka. Mums tas iš savų resursų kainavo, bet nenoriu sakyti kiek. Sutarėme neviešinti to. Žvėriškai brangu nebuvo, šimto tūkstančių nereikėjo sumokėt. Iš seniau su jais gerus santykius palaikome, jie supranta, kad dirbame kultūros labui. Ne atlygis čia buvo svarbiausia.”

O kaip pats menininkas vertina tokį užsieniečių meną?

“Europoje jau seniai palankiai žiūrima į menininko, kaip kūrėjo, laisvę, - iš tolo pradėjo jis. - Todėl ir aš į tuos kūrinius žiūriu palankiai. Nes tai nėra tradicinės skulptūros. Juk kūryba yra laisvė. O jei menininkas - laisvas, kodėl jis turi kurti tradiciškai?”

Pasak jo, nebūtinai menas turi būti vien tapyba ar drožyba. Svarbiausia, kaip kūryba įsivaizduojama. Ne fizinė, o idėjinė jos prasmė svarbu. Ir ką sumanymas reiškia. Menininkas čia esą ir žaisti gali, ir ironizuoti.

“Kiekvieną šiuolaikinio meno kūrinį reikia bandyti suvokti - ką menininkas kalba, ką nori pasakyti, - traukė per dantį Vilniaus kolegas kūrėjas. - Nebūtinai vien formą reikia vertinti.”

Smalininkų įžymybė

Smalininkų muziejaus (Jurbarko r.), kuriame eksponuojama senovinė technika, vadovas Justinas Stonys apie “šiuolaikinį meną”, kuriam priskiriamos ir brangiosios skulptūros sostinėje, turi kiek kitokią nuomonę. Tiesa, jis irgi neatsispyrė staiga apėmusiai kūrybinei pagundai - padedamas bendraminčių sukurpė šiuolaikinio meno šedevrą, kuris dabar puikuojasi muziejaus kiemelyje, yra gausiai lankomas, fotografuojamas.

“Iš girnapusių storą diedą sutaisėm! Vadžias į rankas įsistvėrusį! Tris plūgus vadeliojantį! “Artojas” šitas darinys vadinasi, - neslėpdamas ironijos, savo kūrinį gyrė muziejininkas. - O visų svarbiausia - jo sukūrimas ir pastatymas kainavo šimtą kartų pigiau negu tie vamzdžiai Vilniuje! Ne visas tūkstantis litų atsiėjo! Iš nereikalingų eksponatų sumeistravom!”

Išgirdęs, kad vienas iš sostinėje pastatytų “šedevrų” autorių už išskirtinį kūrybiškumą pristatytas Nacionalinei premijai, jurbarkiškis irgi pasišovė pretenduoti į nugalėtojus. Kuo, girdi, darinys Smalininkuose prastesnis už darinį Vilniuje?

Surimtėjęs Justinas Stonys tik giliai atsiduso ir atvirai nusistebėjo, kas per laikai atėjo, jeigu jau toks “menas” prestižinėmis premijomis pradedamas vertinti.

Plungiškiai irgi “kuria”

Šiųmečio kovo 19 dieną Plungės centre, prie autobusų stoties, “sužaliavo” gelžbetonio stulpas (žaliais dažais buvo nutepliotas stulpas). Šio “projekto” organizatorė - viešoji įstaiga “Vandens bokštas”, o pasismaginimo vertė - 500 litų.

“Šį meno projektą finansavo iš lėšų, skirtų “Plungė - Europos kultūros sostinė 2009” renginiams padengti, - aiškino VšĮ “Vandens bokštas” vadovas, vienas iš projekto autorių plungiškis menininkas Tomas Danilevičius. - O lėšas skyrė savivaldybė ir Kultūros ministerija.”

Nuo vamzdžių šiaušiasi plaukai

Galina DAUGUVIETYTĖ - Režisierė, scenaristė, aktorė:

- Ar žmonės kvaili, kad puola kaltinti vamzdžių meną?

- Kartą pamačiau tą vamzdį Neries krantinėje ir daugiau nebenoriu žiūrėti. Nežinau, kas ten gali patikti. Vienintelė emocija, kurią jis kelia, - tai juokas. Ir ne man vienai.

Kaip ir daugumai, man tai - joks menas. Ir ne todėl, kad esu pagyvenęs žmogus. Nesu iš tų, kurie nepriima naujovių. Aš joms atvira. Žinoma, ne viskas, ką sukuria šiuolaikiniai menininkai, man patinka. Tarkim, paveikslas - jis arba sudomina, arba praeinu pro šalį. Tikras menas pritraukia, priverčia sustoti ir pažiūrėti įdėmiau. O ar vamzdžiai gali sužadinti bent jau smalsumą? O kokia jų išliekamoji vertė? Juokinga.

- Tokių konstrukcijų statytojams netrūksta arogancijos. Jų pozicija - žmonės kvaili, nesupranta. Gal iš tiesų taip?

- Jokiu būdu! Žinoma, nėra tokio kūrinio, kuris patiktų absoliučiai visiems. Skoniai skiriasi. Bet pastatyti tokioje vietoje vamzdį ir pavadinti jį menu? To jau per daug. Vidury miesto, tokioje gražioje vietoje, jam ne vieta. Reikėtų perkelti prie kokių nors dujų talpyklų, būtų paminklas dujininkams. Menas - subjektyvus dalykas, bet čia net ne apie tai kalbama. Čia išvis jokio meno nėra. Yra žmonių, kurie renka leninus, stalinus - senųjų skulptorių darbus, - tai tie vamzdžiai net į tokias kolekcijas per prasti.

- Ar žmonės kvaili, kad neįvertina spalvoto elektros stulpo - toks stovi Plungėje - ar iš viešojo tualeto Klaipėdoje kyšančio raudonai dažyto kamino?

- Jei jau Klaipėdą tokie dalykai pasiekė, tai man labai gaila. Klaipėda man visų mieliausias ir gražiausias miestas. Graudu, kad jie ir Klaipėdą sugadino. Vilnius - kultūros sostinė - papuoštas vamzdžiu. Tai, matyt, dabar tokią kultūrą nori įdiegti.

- Gal klaidingai žmonės įtikinti, kad tikroji kultūra - Čiurlionis, Nekrošius, Kernagis? Gal pelnytai vamzdžių suvirintojai pristatomi Nacionalinei kultūros ir meno premijai?

- Apie tai net nekalbėkite, man plaukai šiaušiasi. Nacionalinę premiją išdalyčiau žmonių miniai, kuri mielai tuos vamzdžius nugriautų. Jei būčiau jaunesnė, tikrai dalyvaučiau jų komandoje.

- Ar nebūtų šios premijos verti ir Artūras Zuokas, Gintautas Babravičius, Vilius Navickas?

- Jei jau verti, tai ne tik jie. Sakyčiau, ir Architektų sąjunga prie šių absurdų prisidėjo, nes neužkirto jiems kelio, nesustabdė. Gal aš ir nukvailėjusi, bet Architektų sąjungoje negali būti visi apkvaišę. Juk mes turime puikių architektų. Galvoj netelpa, kaip galima buvo pristatyti tokį dalyką Nacionalinei premijai, kuri suteikiama pačioms iškiliausioms asmenybėms. Visuomenės nuomonės šiais laikais visai nepaisoma, todėl savo svarų žodį turi tarti specialistai. O jeigu jie visi pasakys, kad tai yra labai gražu, ką tada darysi: užsimerksime ir sakysime, kad tai - nuostabu! Tai bent liaudies palinksminimas!

- Ar tikrai nieko nuostabaus, kad menui nelieka pinigų, nes visi skiriami “palinksminimams”?

- Apie valstybės pinigus iš viso nekalbėkim, nes nežinojom, nežinom ir niekada nežinosim, kur jie eina.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Raktiniai žodžiai: VEKS, kultūra, vamzdžiai, Galina Dauguvietytė