Fiksuoto finansavimo programų valdymas nėra efektyvus: jų taikymo tikslai ir kriterijai nenustatyti, o tvirtinant ar keičiant šioms programoms skiriamų lėšų dydį nė karto nesiremta sąnaudų ir naudos analize, teigia Valstybės kontrolė.
Lietuvoje beveik 30 metų veikia fiksuoto finansavimo programos (Kelių priežiūros ir plėtros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo programos, Kultūros bei Sporto rėmimo fondai ir kitos), kurioms kiekvienais metais skiriama fiksuota, iš anksto teisės aktuose nustatyta pinigų suma (2018 metais – daugiau kaip 700 mln. eurų).
Valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio teigimu, šios programos finansuojamos apie jas metų metus nediskutuojant ir nesiderint.
„Kas tokiu atveju atsitinka – atsitinka, kad kai nėra tų kriterijų ir mes važiuojame iš inercijos su tokiu finansavimu, mes padedame nejučia finansuoti ir tokias veiklas, kurioms nereikia, mūsų nuomone, specialaus modelio, nereikia išskirtinumo. Negalime pavadinti išskirtine veikla darbo užmokesčio mokėjimo, darbuotojų uniformų pirkimo, suvenyrų pirkimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys.
Jis taip pat teigė, kad fiksuoto finansavimo programų, išskyrus vienos, nepanaudotų lėšų likučių neprivaloma grąžinti į valstybės biudžetą, o praeitais metais šie likučiai sudarė beveik 208 mln. eurų.
„Dažnu atveju tokie pinigai perskirstomi metų pabaigoje kitiems atsiradusiems poreikiams, jeigu jiems pritrūko lėšų. Tai atrodo labai patogu, bet patogu ne visiems. Patogu tik toms institucijoms, kurios egzistuoja po tokiu finansavimo skėčiu. Vienos institucijos kasdieninėje veikloje visas išlaidas, visus poreikius turi įrodinėti, būti orientuotos į rezultatus, laukti eilėje sprendžiant socialinius kausimus“, – teigė A. Dulkys.
Tiesa, jis pabrėžė, kad auditoriai nesiūlo naikinti šių fondų.
„Mes siunčiame signalą, kad atėjo laikas, kad tas programas turėtume persižiūrėti ir įsivertinti iš naujo, ką mums reiškia tie 700 ir 200 mln. eurų“, – akcentavo valstybės kontrolierius.
Tuo metu valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė teigė, kad per pastaruosius metus finansavimas šioms programoms augo greičiau nei kitoms sritims.
„Mes turime situaciją, kai tokioms sritims kaip susisiekimas, klimato kaita, atliekų tvarkymas finansavimas auga greičiau nei kitoms valstybės sritims. Mes nesakome, kad šių sričių nereikia finansuoti, bet, kai ieškome pinigų socialinei apsaugai, atlyginimams, pensijoms, reikia padiskutuoti, ar šios sritys finansavimą turi auginti greičiausiai“, – teigė Ž. Simonaitytė.
Kaip pavyzdžius, kur leidžiamos šių programų lėšos, ji minėjo, kad 2018 metais 100 tūkst. eurų buvo skirta zoologijos sodo gyvūnų pašarams, pareigūnų uniformų įsigijimui – 70 tūkst. eurų, 20 tūkst. eurų – suvenyrų pirkimui, beveik 15 tūkst. eurų – mokykliniams sąsiuviniams su vaizdinga medžiaga apie klimato kaitą.
„Pirkome tokius dalykus kaip ekskursijos, išvykos, aplinką tausojome pirkdami ekologiškas kavos pupeles“, – sakė Ž. Simonaitytė.