Valstybės kontrolės atlikto audito „Kelių infrastruktūros valdymas" rezultatai rodo, kad šalies kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra dar nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybiškai.
„Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija. Pernai net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Šių pagrindinių Lietuvos kelių intensyvumas siekė apie 12 tūkst. automobilių per parą. Tuo metu žvyrkeliams, kuriais per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 500 automobilių, asfaltuoti panaudota net 39 proc. visų keliams remontuoti numatytų lėšų. Taip pat nustatyta 16 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ir tuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, kurių būklė buvo gera, 10 proc. atvejų, kai darbai atlikti ten, kur būklė net nebuvo vertinta", - sako Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis patarėjas.
Trūkumų nustatyta ir vertinant savivaldybių valdomus kelius. Pasak auditorių, audituotos savivaldybės neturi pakankamų duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus, kelių ilgio duomenys ne visada tikslūs, pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, pagal kuriuos sudaromos prioritetinės darbų eilės. Be to, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos asfaltuoti ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi vos 1 ar 9 namų ūkių gyventojai.
Kalbant apie darbų atlikimą, 2016-2019 m. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) darbus valstybinės reikšmės keliuose ne visada atliko taip, kaip planuota: 8 proc. kelio darbų vėluota pradėti laiku, 66 proc. kelių ir 73 proc. žvyrkelių asfaltavimo darbų nepradėti, 272 mln. eurų panaudota ir tokiems darbams, kurių nė nebuvo prioritetinėse eilėse. Savivaldybėms priklausančiuose keliuose taip pat nustatyta trūkumų - visos audituotos savivaldybės sudarytų prioritetinių eilių laikėsi tik iš dalies, ne visi kelio darbai buvo atlikti numatytais terminais.
LAKD atkerta, esą rengiant Valstybės kontrolės audito ataskaitą pati aktyviai dalyvavo ir pateikė įžvalgų, kaip turėtų būti valdoma ir planuojama šalies kelių infrastruktūra, pristatė planus ir terminus, per kuriuos tai ketinama atlikti. Direkcija atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė, atlikusi auditą už 2016-2019 metus, pati konstatavo, kad 2020 m. situacija gerokai pasikeitusi į gera.