„Dėl tarptautinių operacijų plano išskirčiau dvi naujas operacijas, kurias siūlo tvirtinti Valstybės Gynimo Taryba: nauja, Prancūzijos vadovaujama misija Afrikoje, Malyje, su tikslu Malyje didinti saugumą ir rengti mokymus Malio pajėgoms. Šioje vietoje siūlomas mandatas pagal Prancūzijos poreikį dėl taktinės aviacijos ir oro žvalgybos. Iki 30 karių. Realiai dalyvautų apie 15 karių misija“,- VGT posėdyje priimtus sprendimus pristatė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.

„Dar viena nauja misija, kurią siūlo tvirtinti VGT, tai šiais metais įsteigta Europos Sąjungos misija Mozambike. Tai Portugalijos vadovaujama misija, į kurią siūloma įsitraukti ir Lietuvai“,- pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškino, kad Lietuvos karių įsitraukimas į operaciją Malyje priklausys ir nuo tolimesnių sąjungininkų planų.

„Be abejonės, mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus. Ši operacija bus mandatuojama Seime, kaip ir kitos operacijos. Be jokios abejonės, indelis į ją priklausys nuo situacijos tame regione ir konkrečiai Malyje, Prancūzijos ir kitų sąjungininkų įsitraukimo į šios operacijos tolimesnį vystymą“,- pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad birželio mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas parašė laišką Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai, kuriame prašoma atsiųsti į Malį specialiųjų operacijų karių, kurie dalyvautų Europos kariuomenės grupėje „Takuba“, padedančioje vietos pajėgoms kovoti su džihadistais.

Tačiau Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly rugsėjo viduryje perspėjo Malį dėl sandorio su Rusijos privačia saugumo grupe „Wagner“, kadangi pasirodė informacija apie tai, jog šios Vakarų Afrikos valstybės chunta ketina pasamdyti 1 tūkst. šios kompanijos samdinių.

„Jei Malio valdžia sudarytų sutartį su „Wagner“, tai keltų didžiulį nerimą ir prieštaringumą, nesuderinamą su tuo, ką mes daugelį metų darėme ir ketiname daryti, kad paremtume Sahelio regiono šalis“, – parlamentinei komisijai sakė F. Parly.

Anksčiau Malio gynybos ministerijos atstovas nepaneigė diskusijų, apie kurias pirmadienį pirmoji pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Malis ketina diversifikuoti savo santykius vidutinės trukmės laikotarpiu, kad užtikrintų šalies saugumą, – sakė atstovas AFP. – Su „Wagner“ dar nieko nepasirašėme, bet kalbamės su visais.“

Malyje, skurdžioje Vakarų Afrikos Sahelio regiono šalyje, džihadistai sukilėliai rengia išpuolius jau nuo 2012 m.

Krizė prasidėjo nuo neramumų šalies šiaurėje, o tada išplito šalies viduryje ir kaimyniniuose Nigeryje ir Burkina Fase.

2013 metais, po to, kai islamistų kovotojai užėmė šalies šiaurę, Prancūzija į Malį pasiuntė savo karius.

Nuo tada Paryžius tūkstančius karių dislokavo platesniame Sahelio regione, kur jie kartu su vietos pajėgomis vykdo operacijas prieš islamistų sukilėlius, siejamus su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“.

Prancūzijos ir Malio santykiai pablogėjo po 2020 metų rugpjūčio perversmo, per kurį buvo nuverstas prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita.

Birželį Prancūzija nutraukė karinį bendradarbiavimą su Maliu, o prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie planus uždaryti bazes šiaurinėje Malio dalyje ir sumažinti Prancūzijos karių skaičių regione.

Rusijos samdinių atvykimas į Malį būtų „raudona linija“ E. Macronui, sakė vienas iš šaltinių Prancūzijoje, pridurdamas, kad Paryžius šalyje dislokuotus karius galėtų išsiųsti į kaimyninį Nigerį.

Vienas šaltinis Prancūzijoje teigė, kad „Wagner“ ir Malio aptariamas sandoris būtų susijęs su galimybe Rusijai gauti kasybos teises.

Pranešama, kad „Wagner“ pajėgos veikia ir kitose Afrikos šalyse, įskaitant Libiją, kur remia lyderį Khalifą Haftarą, Sudaną ir Mozambiką.