Valdžios institucijų trypčiojimas vietoje stumia į neviltį esamus ir būsimus bankų skolininkus

Su šiais dviem klausimais „Vakaro žinios" kreipėsi į parlamentarę, buvusią finansų ministrę Rasą Budbergytę. Į pirmą klausimą - kodėl pirmaujame pagal būsto paskolų dydį - politikė atsakė net nesvarstydama, nes jai viskas yra aišku. Anot finansų eksministrės, bankininkų teiginiai, esą tą nulemia maža Lietuvos rinka, yra nesąmonė, nes mažesnėse kaimyninėse rinkose, tokiose, kaip Latvija ar Estija, palūkanos yra mažesnės, o Kipre ar Maltoje jos mažesnės kone dvigubai.

„Kodėl taip yra - atsakymas paprastas. Palūkanų dydį nulemia tos pačios priežastys, kokios nulemia ir kitus itin brangius bankų paslaugų įkainius - pas mus beveik nėra konkurencijos šitame sektoriuje. Bankų yra per mažai, jie žino, kad yra labai svarbūs ir gali diktuoti sąlygas. O Lietuvos bankas neturi labai didelių įgaliojimų, kad galėtų imti ir įtakoti - pavyzdžiui, reguliuoti palūkanas. Nes muzikėlę užsako Europos Centrinis bankas, taip besielgiantis, kad užkirstų kelią rekordiniam infliacijos augimui", - dėstė R.Budbergytė.

O Europos Centrinio banko planai, pasak Seimo narės, turėtų kelti siaubą būsimiems ir ypač esamiems bankų skolininkams.

„Nes planuoja didinti palūkanas iki 5 proc. Tai reiškia, kad gyventojams būsto palūkanos padidėtų iki 7 proc. Kosminiai pinigai, nes mėnesio įmokos galėtų padidėti dvigubai. Turint mintyje visą kitą infliaciją, ypač maisto kainas, tai visos infliacijos kaina šeimai bus papildomi 400 eurų išlaidų per mėnesį, o algos tiek neauga", - įspėjo parlamentarė.

R.Budbergytė vis tik mano, kad valdžios institucijos gali situaciją pakeisti.

„Iniciatyvos ir atsakomybės turi imtis Vyriausybė, kuri kartu su Lietuvos banku (nepažeisdama jo nepriklausomumo) turi visų pirma išsiaiškinti priežastis, kodėl yra tokia situacija. Taip pat turi būti vykdomos derybos su bankais, kad nebeišgalintiems išsimokėti žmonėms būtų parengti kitokie išsimokėjimo grafikai, o jei susidaro kritiniai atvejai, gal netgi pagalvoti apie užskaitas arba kompensacijas šeimoms iš valstybės biudžeto. Kaip, kiek žinau, planuoja daryti Lenkija", - svarstė parlamentarė.

Lenkija planuoja valstybės lėšomis fiksuoti mažesnes palūkanas daliai gyventojų, kurie nori įsigyti būstą. Tačiau Lietuvos bankų ekonomistai tvirtina, esą tai nesąžininga kitų gyventojų atžvilgiu ir dar iškreipia būsto rinką.

„Betgi tai bankininkai taip šneka, jie kitaip ir negali šnekėti. Šneka, kaip reikia bankams. Man visokių mauricų, mačiulių pakalbėjimai visiškai nedaro jokio įspūdžio", - teigė finansų eksministrė.

Pasak R.Budbergytės, kai socialdemokratai iškėlė problemas apie bankus bei augančias maisto kainas, valdantieji puolė aiškinti, kad nieko neįmanoma pakeisti, viską sutvarkys laisva rinka.

„Nieko ji nesutvarkys, nes bankų yra per mažai, o norinčių pasinaudoti jų paslaugomis - daugybė. Todėl bankai primeta sąlygas ir skaičiuoja milžiniškus pelnus. Viena iš išeičių - teisiškai sureguliuoti bankų ir žmonių santykius, nes dabar bankų ir žmonių teisių subalansuotumas yra nepakankamas", - pabrėžė R.Budbergytė.

Politikė taip pat pastebėjo, jog valdantieji dažniausiai teisinasi, esą dabartinę krizę lemia pasaulinės tendencijos.

„Tačiau jei viskas priklausytų tik nuo pasaulinių tendencijų, tiek maisto kainų, tiek bankų įkainių dydžiai visur būtų maždaug vienodi. Tačiau kažkodėl daugelyje sričių mes esame pirmi iš blogosios pusės. Reiškia, lemia ir vidinės priežastys: per maža konkurencija, per mažas kontrolės institucijų, Vyriausybės aktyvumas. O gal ir netinkamas teisinis reglamentavimas.

Prisimenu blogąją patirtį po 2008 m. krizės, kai bankai mėtė žmones į gatves pasisavindami jų būstus, už kuriuos gyventojai nebesugebėjo išsimokėti. Kai tapau finansų ministre, mes keitėme įstatymą, nes jame buvo itin nepalankios sąlygos paskolas pasiėmusiems žmonėms. Nes pamatėme, kad priiminėjant įstatymus buvo padaryta klaidų. Todėl labai raginčiau ir dabartinę Vyriausybė išanalizuoti, ar tikrai reglamentavimas yra toks, koks turi būti. Deja, valdantieji daugeliu temų aiškina, kad nieko negali padaryti. Laimei, bent jau dėl maisto kainų įsisuko karuselė: ir Lietuvos bankas pradėjo daryti tyrimą, ir Konkurencijos taryba prabudo. Ir Žemės ūkio ministerija turi prabusti: gal nepakankamai darome, kad nuo pat grandinės pradžios (nuo ūkininkų) produktas būtų gaminamas taip, jog mus pasiektų pigesnis? Aišku, gal prekybininkai pasiima viršpelnius. Bet reikia visa tai išsiaiškinti ir tada ieškoti sprendimų", - reziumavo R.Budbergytė.