Milijoniniai planai

Apie tai, kad Ozo parke kertami ne tik krūmai, bet ir medžiai su paukščių lizdais, rašyta dar 2017 m. Darbininkai tuomet teigė, kad savivaldybės nurodymu medžiai kertami, nes trukdo aukštos įtampos laidams. Kadangi gyventojų šis paaiškinimas neįtikino, jie viešai pareikalavo raštiško sostinės valdžios pasiaiškinimo.

Atsakymo, kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukta nebuvo. Užtat po metų, 2018 m., tuometinis, pirmąją kadenciją baigiantis Vilniaus meras R.Šimašius džiaugėsi, kad pradėtas rengti naujos - Šiaurinės - gatvės projektas. Pagal planą ši 6 juostų gatvė turėtų sujungti Vakarinį aplinkkelį su Fabijoniškėmis. Tuomet meras teigė, jog realizavus projektą, kurio bendra vertė yra apie 90 mln. eurų, gatvė ne tik palengvins susisiekimą, bet ir pasipuoš naujais šaligatviais bei dviračių takais. Projektas, pasak jo, turėjo būti baigtas iki 2020 m.

2019 m. R.Šimašius vėl buvo išrinktas meru ir jau 2020 m. gegužę, visai Lietuvai sėdint karantine, Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie parengtą Šiaurinės g. dalies, nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės g., statybos projektą. Savivaldybės teigimu, per karantiną buvo „atliekama projekto ekspertizė, kurios metu buvo tikrinami susisiekimo, konstrukcinės, gatvės apšvietimo ir lietaus vandens nuvedimo projekto dalių sprendiniai".

Žala bus padaryta milžiniška

Geologas Jonas Šečkus perspėjo, kad, tiesiant kelią per ozo teritoriją, rizikuojama sunaikinti objektą, kuris atspindi ne tik žemės, bet ir paties miesto raidos istoriją.

„Sovietiniais metais ozas buvo eksploatuojamas kaip karjeras, bet vėliau, supratus, kokia daroma žala gamtai, karjeras buvo uždarytas. Vėliau šioje teritorijoje buvo daryta nemažai tyrimų, tačiau technologijos tobulėja, tad gali būti, kad išsaugojus parką, po metų kitų jame būtų atrasta kažkas naujo. Juolab kad ozas labai gražiai žymi buvusio ledyno pakraštį", - patikslino specialistas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ozo urbanizavimas gali turėti ir kitų neigiamų pasekmių.

„Valdžia nuolat kalba, kad būtina mažinti aplinkos taršą ir kovoti su klimato kaitą skatinančiais veiksniais, o pati planuoja sunaikinti nemažą žaliosios zonos plotą. Jeigu per ozo teritoriją bus tiesiama gatvė, žaliosios zonos čia niekada nebebus, nes tai - negrįžtamas procesas. Todėl būtina galvoti apie alternatyvas. Manau, kad automobilių vairuotojai irgi sutiks važiuoti didesnį ratą tam, kad ši gamtinė zona būtų apsaugota, - svarstė J.Šečkus. - Be to, aišku, kad jokios plastikinės pertvaros neapsaugos likusios parko dalies nuo triukšmo, tad kartu bus prarasta ir rekreacinė Ozo parko funkcija. Žmonės buvo įpratę čia rinktis, mėgautis gamta, švęsti bendruomenės šventes. Tai yra svarbi aplinkinių miegamųjų rajonų socialinė kultūrinė bei rekreacinė zona. Jeigu per ją eis kelias, žmonės pradės vengti šitos vietos."

Ozo parkui paskelbtas mirties nuosprendis?

Savivaldybei paskelbus, kad Šiaurinė gatvė per į Saugomų ir neliečiamų teritorijų sąrašą įtrauktą Šeškinės geomorfologinį draustinį visgi bus tiesiama, jį ir nacionalinio Verkių parko ribas norintys išsaugoti žmonės skubiai subūrė „Ozo bendruomenę". Jos tikslas - neleisti sunaikinti išskirtinės Vilniaus ir viso pasaulio vietos. Juolab kad tokie, griežtai gamtosaugos įstatymų saugomi, ozai - ledynmečio sustumti kalnagūbriai - pasaulyje yra tik keturi.

„Pagrindinis klausimas, į kurį tikimės išgirsti aiškų atsakymą - kam iš tikrųjų naudingas šio projekto realizavimas? Kaltinti nieko neskubame, bet jau pats faktas, kad savivaldybė planuoja tiesiai per miesto vidurį ir per saugomą geomorfologinį draustinį, šalia pat gyvenamųjų namų, nutiesti magistralę, glumina. Ar jie nežino Geomorfologinių draustinių apsaugos įstatymo? Ar tiesiog „verslininkiškai", dėl kažkieno finansinės naudos, jų nepaiso, nors Šeškinės mikrorajonas ir taip yra vienas triukšmingiausių ir labiausiai užterštų?- teiravosi bendruomenės atstovė Audronė (pavardė redakcijai žinoma - aut.past.). - Verkių nacionalinio parko neliečiamą ir įstatymais saugomą teritoriją ir Ozo geomorfologinį draustinį skiria vos kelių metrų riba. Ar įmanoma, tarkime, tokiame plotelyje nutiesti galingą Šiaurinį aplinkkelį? Ar pamąstyta apie saugomos gamtinės teritorijos fauną ir florą, kuri iš abiejų kelio pusių bus išnaikinta? Apie žmones, vaikus ir senukus, kuriems triukšmingame Šeškinės mikrorajone tik vienintelis ozas su jo nuostabiu tirpstančio ledyno palikimu - Šeškiuko ežerėliu - buvo atgaiva ir sveikatos šaltinis?"

Moters teigimu, nors savivaldybės pateiktos vizualizacijos yra gražios, tačiau labai abejotina, ar teorija sutaps su praktika. Tai labiau panašu į eilinį bandymą įsisavinti pinigus, per daug nesirenkant priemonių ir negalvojant apie pasekmes žmonėms ir gamtai. Būtent todėl, pasak Audronės, šiuo metu bendruomenė siekia suburti iniciatyvinę grupę, kad žmonės kartu siektų bendro tikslo - Vilniui, pasauliui, savo vaikams ir anūkams išsaugoti reto grožio geomorfologinį Ozo draustinį.

„Bandysime atkreipti dėmesį į šią problemą. Jeigu pavyks pritraukti kritinę žmonių masę, Šeškinės ozo neliečiamybę jau prieš 20 metų įstatymais įtvirtinusius mokslininkus ir valdžios pareigūnus, gal tuomet valdžia supras, jog tai yra pilietinės visuomenės iniciatyva. Galbūt tai paskatins juos peržiūrėti planus tiesti kelią per reto grožio, išskirtiniu gamtovaizdžiu, unikalia fauna ir flora pasižymintį draustinį", - kalbėjo Šeškinės gyventoja.

Tiesa, Audronė neslėpė suprantanti, kad ten, kur sukasi milijoninės sumos, be politikų, visuomet yra ir suinteresuotos grupės. Tikėtina, jog jos gali bandyti trukdyti visuomenės iniciatyvai, siekiančiai apginti Ozo draustinį ir Verkių parką. Tačiau bendruomenė tikisi, kad šį kartą sveikas protas nugalės norą pasipelnyti ir ozą pavyks išsaugoti.