Valdžia žaidžia žmonių likimais

„Vyriausybė jau du kartus atmetė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) projektus. Ir vėl dėl Vyriausybės ir jos narių nerangumo kenčia mūsų strateginiai reikalai. Kas ten vyksta, kad Vyriausybė atsisako priimti tokį aktualų dokumentą? Kodėl jis mėtomas kaip karšta bulvė tarp KAM ir Vyriausybės? Net Laurynas Kasčiūnas turi tarpininkauti, guosdamas Arvydą Anušauską, kad viskas bus gerai... Šis planas turėjo būti patvirtintas jau užvakar, ir darbai jau turėtų virti", - vakar Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Anot jo, vadinamąją Pilietinio pasipriešinimo strategiją Seimas patvirtino dar pernai gegužę. Šios strategijos įgyvendinimo veiksmų planas apima, be kitų dalykų, pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje priemones, kadetų ugdymą, piliečių dalyvavimo valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime koncepciją, mobilizacines pratybas, nacionalinio saugumo ir gynybos kursus įvairių sričių atstovams, ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų suformavimo tvarką, valstybės ginkluoto pasipriešinimo koncepciją.

K.Vilkausko nuomone, turime visas galimybes mokytis iš ukrainiečių, kovojančių su kruvina agresore Rusija, tačiau švaistome laiką biurokratiniams nesusipratimams.

„Agnės Bilotaitės prižiūrima civilinė sauga - slėptuvės, infrastruktūra - stringa, o dabar ir pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui pakibo. Kas čia turėtų trinktelti kumščiu, kad mūsų valdininkai pabustų iš letargo miego?" - retoriškai klausė K.Vilkauskas.

Pasak jo, taip vėluoti su veiksmų planu Lietuva negali - jei KAM trūksta pajėgumų, gali pasikviesti ekspertus, profesionalus iš šalies, kurie galėtų padėti.

„Viskas vyksta per lėtai, o laiko turime, mano nuomone, ne tiek ir daug, nes atėjus dienai X, piliečiai neturi būti palikti chaoso valiai. Jie turi žinoti, ką daryti ar ekstremalios situacijos atveju, ar agresoriui užpuolus šalį", - akcentavo seimūnas.

Gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys ragina „padėti į šalį nesutarimus" ir nedelsiant susitarti dėl strategiškai svarbių dalykų, tokių kaip pilietinė gynyba. Jis teigiamai įvertino Lietuvos ilgalaikius planus - divizijos kūrimą ir t.t., tačiau akcentavo kad Lietuva tiek laiko neturi: „Laikas tiksi, ir bet kada gali įvykti dalykai, kurie gali sukrėsti mūsų šalį iki pamatų".

Todėl, pasak eksperto, politikai turi imtis priemonių, kurios įtrauktų visą valstybę į gynybą, o ne tik karines pajėgas. A.Navys yra susipažinęs su KAM parengtu planu ir suvokia, kodėl Vyriausybė jam nepritaria.

„Jame yra ir gerų dalykų, bet yra ir tokių, kurie yra surašyti tik tam, kad būtų surašyti. Jokiu būdu nenoriu kritikuoti tų žmonių, kurie tą planą darė, bet, man regis, viskas buvo daroma taip, kaip dažniausiai daroma - kiekvienas iš savo srities susiunčia dalis, tada vienas žmogus viską sukompiliuoja, ir turime tokį pusiau Kvazimodą, pusiau Frankenšteiną, kuris kalba nelabai aišku, apie ką", - sakė ekspertas.

Anot jo, Lietuva neturėtų išradinėti dviračio ir turėtų pasinaudoti šalių, kurios turi tokius planus, pavyzdžiu: Estijos, Suomijos. Ne juos nukopijuoti, o pasiimti tai, kas yra geriausia. A.Navys priminė, kad, anot apklausų, Suomiją ginklu pasirengę ginti apie 70 proc. jos piliečių, o pas mus - vos 14-17 proc.

„Ką reikėtų greitai padaryti, kad piliečiai, bent jau klausiami sociologinėse apklausose, atsakytų, kad jie yra pasirengę ginti šalį ginklu? Tam reikia, atrodo, paprasto dalyko - kad pilietis mylėtų savo šalį. Kaip jis gali ją mylėti, jeigu jis visą laiką įvairiuose kanaluose, informacinėse priemonėse mato dalykus, kurie nekelia didelio pasididžiavimo? Kalbu apie mūsų visų valstybės politikus. Ne visus, bet pati sistema yra tokia, kad ji neįkvepia žmonių. Pradėkime nuo to - ne diegti ir pasakoti, kokie mes šaunūs, bet iš tiesų tokiais būkime. Tai mano prašymas visiems politikams, kurie atstovauja mūsų valstybei nacionaliniu, tarptautiniu lygiu - būti lyderiais, būti pavyzdžiu, rodyti kitiems savo šalies piliečiams, kad jiems tikrai rūpi valstybė", - kalbėjo A.Navys.

Pasak jo, tik tada galima kalbėti apie naujas programas mokyklose, mokytojų apmokymą.

Europarlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas KAM parengtam planui irgi negailėjo kritikos. Pavyzdžiui, 2016 m. Šaulių sąjunga organizavo jaunųjų šaulių stovyklas 5 tūkst. jaunuolių, o 2023, 2024, 2025 m. planuojama apmokyti tik po 1,2 tūkst. jaunuolių. Taip pat politikas atkreipė dėmesį į plano projekte esančias absurdiškas klaidas: pavyzdžiui, 2025 m. numatyta surengti 82,5 apmokymus. J.Olekas taip ir nesuprato, ką reiškia tas paskutinis pusė apmokymo prie pirmųjų 82-iejų.