Gėda, bet mūsų valstybės tarnyba, vertinant tarptautiniu mastu, yra itin nekokybiška pagal kai kuriuos komponentus. Pavyzdžiui, pagal gebėjimą (į šią sąvoką įeina tokie dalykai, kaip valdininkų raštingumas, išsilavinimas, darbų planavimas, noras mokytis darbe ir pan.) EBPO kontekste esame 36-oje vietoje iš 38 tirtų šalių. Net pagal du komponentus tampame atsiliekančia šalimi - Lietuva yra paskutinė pagal galimybes darbuotojams mokytis darbe ir pagal galimybę daryti įtaką - įtikinėti kitus darant pristatymus, teikiant patarimus.

Ataskaitoje skelbiama, kad pernai visame Lietuvos viešajame sektoriuje (tai - ne tik valdiškos institucijos, bet ir ligoninės, mokyklos ir panašios biudžetinės įstaigos) veikė 4024 viešojo sektoriaus organizacijos, iš kurių buvo 2987 biudžetinės įstaigos, 668 viešosios įstaigos, 316 akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių bei 53 valstybės/savivaldybių įmonės. Palyginus su 2018 m., viešojo sektoriaus organizacijų sumažėjo 131, o lyginant su 2016 m., viešasis sektorius sumažėjo 1008 organizacijomis. Iš jų valstybės viešasis sektorius 2019 m. sumažėjo 76 organizacijomis, o nuo 2016 m. - 219.

Pernai instituciniai pokyčiai buvo vykdomi 13 ministrų valdymo sričių: ženkliausi pokyčiai vyko švietimo, mokslo ir sporto (33), vidaus reikalų (16), finansų (17) ministrų valdymo srityse. Jokių pokyčių nevyko vienintelėje užsienio reikalų ministro srityje. Skamba gražiai, tačiau nepagalvokite, kad būtent tiek biurokratinių įstaigų buvo uždaryta. Ką reiškia kai kurie instituciniai pokyčiai, „Vakaro žinios“ iliustruoja Finansų ministerijos pavyzdžiu.

Štai „Lietuvos energijos“ pavadinimas pernai rugsėjo 6 d. pakeistas į UAB „Ignitis grupė“. Ir tai ataskaitoje jau įvardijama instituciniu pokyčiu. Tą pačią dieną „Lietuvos energijos gamyba“ perkrikštyta į AB „Ignitis gamyba“ - pokytis. „Lietuvos energijos tiekimas“ pavadinimas pakeistas į UAB „Ignitis“. Irgi užsidėtas pliusas, esą padarytas pokytis.

Tiesa, kai kur pokyčių buvo realių. Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios 6 institucijos reorganizuotos, įsteigiant naują vieną įstaigą - Nacionalinę švietimo agentūrą. Gaila, ataskaitoje nedetalizuojama, ar dėl to pavyko sutaupyti.

Pernai Lietuvos viešajame sektoriuje dirbo 354 tūkst. darbuotojų (kas ketvirtas šalies ūkyje užimtas Lietuvos gyventojas), palyginus su 2016 m. darbuotojų, dirbančių viešajame sektoriuje, sumažėjo 7 proc. (tuo metu Lietuvos gyventojų sumažėjo 3 proc.).

Algos atskaičiavus mokesčius 2016-2019 m. viešajame sektoriuje padidėjo 41 proc. (dėl valstybės tarnybos ir mokesčių sistemos pertvarkų ir mažėjant viešojo sektoriaus darbuotojų). Valstybės viešajame sektoriuje 2019 m. jos siekė 822 eurus, savivaldybių - 603 eurus.

Kaip „Vakaro žinios“ jau skelbė, Lietuva iš visų ES šalių išsiskiria ir tuo, kad joje yra pats mažiausias pasitikėjimas nacionaliniu parlamentu. O štai pasitikėjimas savivalda bei Vyriausybe beveik neatsilieka nuo ES vidurkio.

Vyriausybė giriasi, kad Lietuvos ekspertai labai sėkmingai vertina kai kuriuos jos darbus (tačiau reikia pastebėti, kad tuos 7 ekspertus pasirinko pati Vyriausybė). Vertinant Vyriausybės pasiekimus gerinant viešąjį valdymą ekspertai esą išskyrė tokius svarbius darbus: urėdijų sujungimą, koronaviruso suvaldymą, pokyčius valstybės tarnyboje (centralizuota valstybės tarnautojų atranka) ir tai, kad nebuvo didelių klaidų.