respublika.lt

Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2021 sausio 06 12:06:07, Vidmantas Misevičius
×
nuotr. 1 nuotr.
Specialistai apie artėjančius pokyčius ekonomikoje perspėjo dar iki pandemijos, o ši tik pagreitino procesą. EPA-Eltos nuotr.

Pasaulio bankas perspėja - dėl vis nesibaigiančios pandemijos išplis ne tik naujos kartos skurdas, bet ir prasidės skolų suirutė. Jam antrina Tarptautinis valiutos fondas, pasak kurio, situacijai nesikeičiant besivystančios šalys rizikuoja atsilikti mažiausiai dešimtmečiu. Apie tai, kokią įtaką minėti veiksniai gali turėti Lietuvos ekonomikai, „Vakaro žinios" kalbasi su ekonomistu Audriumi Rudžiu.

 

- Ar pandemija išprovokuos ekonominę krizę? Kiek jos susijusios?

- Tiek aš, tiek kiti ekonomistai dar iki visų pandemijų perspėjo apie artėjančius pokyčius ir kėlė klausimą kiek kitaip - mes jau gyvename krizėje ar vis dar jos laukiame?

Reikalas tas, kad žmonija turės keisti iki šiol gyvavusią ekonominę sistemą, nes ji akivaizdžiai išsisėmė.

Pirmas tai išduodantis požymis - išsivysčiusiose šalyse nutrūko ryšys tarp žmogaus pastangų ir gyvenimo lygio. Anksčiau, padidinus darbo našumą 15 proc., maždaug 10 proc. kildavo žmogaus gyvenimo lygis. Dabar, norint pasiekti tokį patį augimą, reikia našumą didinti 30-40 proc. ar net pusantro karto. Pastangų reikia daug, o lygis kyla lėtai, todėl nebelieka stimulo stengtis.

Antras požymis - mažiau reiškiasi valstybių pinigų politikos įtaka ekonomikos ciklams. Anksčiau viskas buvo aišku. Jeigu ekonomika kaista, mažinamas pinigų patekimas į ją, procesai lėtėja, infliacija nekyla. Arba priešingai - jei ekonomika lėtėja, padavus daugiau pinigų buvo fiksuojamas pagyvėjimas. Dabar blogai veikia ir šios sistemos, nes, norint kažką pakeisti, reikia įlieti labai daug pinigų. Beje, kad taip nutiks, buvo matyti ir prieš pandemiją.

Pandemija situaciją dar labiau pablogino, nes valstybės, siekdamos suvaldyti viruso plitimą, ėmėsi uždarinėti verslus ir skirti jiems kompensacijas, o tam skubiai reikia didelio pinigų kiekio; be to, mažėja valstybių pajamos. Šiandien smarkiai išaugusios pinigų emisijos tapo ne ekonomikos skatinimo ar ribojimo, o socialinėmis verslo gelbėjimo priemonėmis.

Atsirado pinigų perteklius, kuris dar labiau diferencijavo visuomenę. Viena dalis, kuri gali sau leisti kaupti, taps turtingesnė, kita turės tenkintis sumažėjusiais pinigų srautais ir smunkančiu pragyvenimo lygiu.

Trečias požymis - modernių technologijų progresas. Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių neteks darbo. Milijonams likusių be darbo kažkaip reikės užtikrinti pragyvenimo šaltinį, tad ir tam reikės didelių sumų pašalpoms ir tiesioginėms išmokoms.

- Kokios bus globalios šių pokyčių pasekmės?

- Mažės verslų ir valstybių įtaka ekonomikai, tačiau augs transnacionalinių korporacijų galia ir turtai. Tai turėtų tapti augančio nestabilumo Vakarų civilizacijos pasaulyje priežastimi. Europiečiai įpratę gyventi gerai ir jie nenori, kad jų pragyvenimo lygis mažėtų, todėl labai tikėtinos politinės perturbacijos.

Ypač aiškiai tai matoma JAV prezidento rinkimų kovose. Atstovaujantieji modernių technologijų įmonėms laukia pokyčių ir pasisako už juos, prisilaikantys senojo „geležies amžiaus" nori minėtus procesus stabdyti.

- Kaip tai atsilieps Lietuvai?

- Mums pasisekė, kad turime gerokai mažesnį pragyvenimo lygį, negu išsivysčiusios Vakarų valstybės. Tai, kas toms šalims gali būti gyvenimo lygio smukimas, mums gali būti augimas. Tarkim, Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis sudaro 50 proc. europiečių lygio, tad jam paaugus bent 5 proc., mes turėsime 55 proc. Vakaruose, priešingai, pragyvenimo lygiui smukus 30 proc., jiems liks tik 70 proc. dabartinio lygio.

Be to, augant naujoms technologijoms ir kuriantis naujoms gamybos organizavimo sistemoms, senų technologijų dalis vis tiek liks. Pavyzdys - Lietuvoje medžio apdirbimo įmonės klestės, nes Vakaruose jų darbuotojams teks labai kelti atlyginimus, tad jos taps mažiau konkurencingos. Žemesnis mūsų lygis sudaro sąlygas kelti atlyginimus arba bent jau išlaikyti dabartinius.

Paslaugų sektorius irgi turėtų atsigauti, nes Lietuvos gyventojai yra gabūs, vis dar moka dirbti ir sutiks dirbti už mažesnius atlyginimus. Tikrai bus sričių, kuriose lietuviai taps konkurencingesni.

Tačiau, pavyzdžiui, viešbučiai ar restoranai anksčiau turėtų apimčių dar ilgai nepasieks. Tai lems tiek psichologinės, tiek ekonominės priežastys. Viena vertus, dar ilgai žmonės bus išsigandę ir vengs kelionių ar masinio susibūrimo vietų. Kita - bankrutuos verslai ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje ar Anglijoje. Ten pinigų apyvartos irgi sumažės, tad nors ir turėdami atostogas, tų šalių gyventojai keliaus žymiai mažiau, nes nebus už ką.

Apibendrinant, jeigu išsivysčiusiam pasauliui bus labai blogai, tai Lietuvai - tik blogai.

- Bet žmonėms vis tiek kažkaip reikės gyventi.

- Valstybės situaciją gelbės paleisdamos pinigus. Infliacija augs, tik šiuo metu tai dar nelabai pastebima. Pasiūla yra didelė, ją galima persiskirstyti. Dabar valdžių skiriama parama dar leidžia išlikti, tačiau jau netrukus ji pradės veikti ryškiai infliaciškai. Aišku, tai lems gyvenimo lygio prastėjimą, tačiau platus modernių technologijų naudojimas užkirs kelius bet kokioms revoliucijoms.

Užtat smarkiai išaugs nelaimingų žmonių skaičius. Ne vienam teks užsidaryti savo kiaute, keisti filosofiją, gyvenimo tikslus, vartojimo įpročius. Išsivysčiusiose šalyse sumažės gimstamumas, gali augti savižudybių skaičius.

- Tai artimiausios ateities perspektyvos yra niūrios?

- Apokalipsės nebus, tačiau reikia nusiteikti pokyčiams. Fantastinių kūrinių autoriai jau prieš pusę amžiaus prognozavo, kad pasaulis keisis. Ir tai vyksta. Smagu, kai kas nors sugalvoja naujus energijos šaltinius, bet daugelio medžiagų, iš kurių gaminami vartojimo reikmenys, sintetinti dar neišmokome. Išteklių žmonijai lieka vis mažiau, tad turėtų mažėti ir vartojimas. Nors tai nėra blogai, kadangi pastaruoju laikotarpiu vartojimas išsivysčiusiose šalyse tikrai buvo per didelis. Koks nors Norvegijos šaltkalvis buvo įpratęs žiemą leisti Alpėse, vasarą - Palma de Maljorkoje. Ar tai būtina? Galima gyventi kukliau ir mažiau vartojant. Jeigu viena-dvi kartos apmažins vartojimą, tiek žmonėms, tiek Žemei tai bus į naudą.

Išsivysčiusiose valstybėse gyvenimo lygis smuks, bet planetai tai bus atgaiva. Tai - natūralūs procesai ir nuo jų niekur nepabėgsi.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s