Vaistininkai prabyla, kaip yra verčiami pirkėjams brukti nereikalingas prekes

Neseniai buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga pakvietė farmacininkus viešinti situacijas darbe, kai dėl darbdavio diktuojamų taisyklių specialistai darbe verčiami pažeisti etikos normas. Jis pasakė, kad laukia laiškų, kurių anonimiškumą užtikrins, kad tik visuomenė sužinotų, kokia iš tiesų yra situacija.

Vaistininkai vienas po kito dalijasi patirtimi, kaip nuo parduotų prekių priklauso jų atlyginimas ir netgi kokius prekės ženklus jiems privalu įsiūlyti pirkėjams. Paaiškėjo, kad kai kurios vaistinės itin agresyviai pirkėjams verčia parduoti jų pačių gaminamus preparatus.

Dėl tokios sistemos paliko darbus

Štai vieno laiško autorius jau nebedirba Lietuvoje. Jis rašo, kad kiekvieną dieną darbe jautėsi taip, lyg nusižengtų sau ir žmonėms, kurie ateidavo į vaistinę. Vyras išvardijo, kad versdavo taip jaustis: „Kiekvieną dieną ateinanti statistika, kuri rodo, kiek procentų kiekvienas darbuotojas vaistinėje parduoda papildų. Laiško viršuje būdavo ryškiai parašyti procentai bei sumos, kiek reikia parduoti per dieną/mėnesį/ketvirtį. Jeigu filialas išpildo rodiklius, gauna kelių šimtų eurų priedą. Jeigu ne, komanda jo negauna ir organizuojami regiono vadovo vizitai", - rašoma vaistininko laiške.

Jis nurodo, kaip būdavo motyvuojama parduoti daugiau maisto papildų, o ne vaistų: „Komentarai, jog vaistinė iš vaistų neuždirba, jog pagrindinis pelnas yra papildai. Tad jeigu noriu užsidirbti, turiu susitaikyti ir siūlyti. Tai juk pacientų, kaip sakydavo regiono vadovė, „nežeidžia." Vyras laiško pabaigoje nurodo, kad jeigu kada ir grįžtų į Lietuvą, vaistininku dirbti neplanuoja.

Dar viena moteris laiške rašė, kad būtent dėl to, jog vaistininkės darbe reikėdavo parduoti konkrečias prekes, ji paliko šią darbo vietą. Moteris sako, kad dirbdama vaistinėje ir žinodama atlyginimo politiką, vis tiek laikėsi požiūrio, kad niekam nesiūlys to, ko pirkėjui nereikia.

„Taip dirbau ketverius metus. Neatleido, tačiau nesuskaičiuoju, kiek kartų buvau pakviesta pas vedėją pasikalbėti. Dėl manęs kentėjo pati vedėja, pas mane buvo atvykę ir regionų vadovai daryti spaudimą. Nuolat „kabėdavau" lentelėse ant sienos kažkur dugne su paraudonintais neigiamais rodikliais.

Dėl to nebuvo priedų (žinojau, kad jų negausiu), algos kėlimo ir šiaip buvau laikoma kvailele. Daugeliui kolegų nepatiko privalomybė kišti reikiamas prekes, patys sau pabumdėdavo, bet buvo kaip ir susitaikę, kad kitaip nebus", - rašė dabar jau buvusi vaistininkė. Ji sako, kad grįžtų dirbti tokį darbą tik tuo atveju, jeigu vaistininko darbas vėl būtų vaistininko, o ne pardavėjo.

Rūpi ne žmogus, o pelnas

Dar viena laišką parašiusi moteris taip pat prisipažino, kad darbas vaistinėje neatitiko jos pačios vertybių. „Nes man iš tikrųjų rūpėjo žmogus, tačiau tinklams rūpi tik pelnas", - rašo moteris.

Ji pasakoja, kad dirbdama vaistinėje kiekvieną mėnesį gaudavo planą, kokio dydžio apyvartą vaistinė turi padaryti per mėnesį, o to nepasiekus, darbuotojai gaudavo mažesnius atlyginimus. „Ne tik maisto papildai būdavo sureitinguojami ir nuo jų pardavimų būdavo skaičiuojamas priedas prie algos, kuris nebūdavo išmokamas neįvykdžius mėnesinio plano.

Niekam nerūpėjo konsultavimo kokybė, žinios. Be to, buvo nuolatinis spaudimas dirbti papildomai, didesniu krūviu, važinėti į kitas vaistines", - rašo moteris. Ji netgi prisipažino, kad kartą, kai jai pasidarė silpna, vadovė neleido trumpam uždaryti vaistinės: „Pati susitariau, kad kolegė atvažiuotų išleisti. Žodžiu, žmogiškumo nulis."

Priedai už įsiūlytas prekes

Dar vienas vaistininkas drąsiai įvardijo visą eilę prekių, už kurių pardavimą vaistinių tinkle būdavo skaičiuojami priedai. Vyras pasakoja, kad beveik dvidešimt metų dirbo skirtingų tinklų vaistinėse. „Skirtinguose tinkluose prekės yra skirtingai sureitinguojamos. Pardavus vienas prekes, darbuotojas negauna jokio papildomo atlygio prie bazinio atlyginimo (dažnu atveju tai būna vaistai), pardavus kitas, ypač privačius maisto papildus, kosmetiką ir medicinos prekes, pridedama nuo kelių iki keliasdešimties centų už įsiūlytą pakuotę.

Viename tinkle prekės reitinguojamos pagal spalvą, kitame egzistuoja sveikatos procentas, kur darbuotojas pirkėjui privalo įsiūlyti kuo daugiau prekių į krepšelį, nes pasak regiono vadovo „parduoti tik tai, ko prašo pirkėjas, gali bet kas."

Ataskaitos už vykdomą mėnesinį planą ir privačių prekių pardavimus vaistinės kompiuterius pasiekdavo kasdien, lentelėse surašyta, kiek koks darbuotojas procentais tądien reikalingų tinklui prekių pardavė. Vedėjai kai kur gauna premijas kas tris mėnesius, jei skatina kitus vaistinės darbuotojus parduoti reikiamas prekes. Taigi, avys gano avis", - rašo vienas vaistininkas.

Jis antrina kitiems vaistininkams, kad parduodantys per mažai, sulaukia spaudimo: „Mažiau sėkmingam lentelės darbuotojui iškviečiami kolegos, kuriems geriau sekasi, vadinamieji mentoriai, kad pamokytų, kaip reikia dirbti. Jei progreso nematyti, atvyksta regiono vadovas, nuo kurio priklauso darbuotojo atlyginimas, darbo vieta, darbo krūvis."

Buvęs vaistininkas sako, kad nuolatinę įtampą kelia ir tai, kad darbuotojai gali bet kada sulaukti slapto pirkėjo, kuris atvyksta tikrinti, ar buvo pasiūlyta įsigyti lojalumo kortelę, tam tikrų prekių. „Nuskenavus lojalumo kortelę, parodomos atrinktos pagal buvusius pirkimus prekės, kurias reikia pasiūlyti pirkėjui. Dažniausiai tos atrinktos prekės vėlgi būna privatūs maisto papildai. Taip ir sukasi pelės ratelis", - rašo vaistininkas.

Jis neslepia, kad šiuo metu dirba netinklinėje vaistinėje ir jaučiasi vaistininku, o ne marionete lėlininkų rankose: „Galiu dirbti sąžiningai prieš į mane besikreipiantį žmogų ir save. Tinkle būčiau likęs, jai būtų suteikta pasirinkimo galimybė siūlyti ar nesiūlyti tik tinkui naudingas prekes."

Dar viena septynerius metus dirbanti moteris sakė, kad yra dirbusi beveik visuose didžiuosiuose vaistinių tinkluose. „Niekada nebuvau „gera darbuotoja", bet visada likau ištikima sau ir savo vertybėms. Nesu pasiekusi tinklo iškeltų procentinių reikalavimų daugiau nei du mėnesius per visus tuos darbo metus. Žinoma, turėjau ne vieną pokalbį su regiono vadovais. Esu sakiusi, kad pasistengsiu ir kad man tai nepriimtina, bet regiono vadovams nusispjauti. Mes esame tik skaičiai diagramose.

Vieno tinklo vadovė man atviru tekstu yra pasakiusi, kad tinklo aš esu nenaudinga, nes nedarau rezultatų. Bet manęs tai nežeidžia. Aš žinau, kad esu gera specialistė, o svarbiausia - ištikima sau", - rašė viena vaistininkė.

„Vakaro žinios" kreipėsi į vaistinių tinklus, kuriuos mini vaistininkai, kad įmonės pakomentuotų, ar tikrai darbuotojų atlyginimai priklauso nuo konkrečių parduodamų prekių kiekių.