respublika.lt

Vaistininkai atskleidžia, kad priversti maustyti klientus

(85)
Publikuota: 2024 vasario 12 13:34:22, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 4 nuotr.
Vaistininkai pasakoja, jog darbdaviai juos verčia pardavinėti klientams net tai, ko jiems nereikia. "Pixabay" nuotr.

Vaistininkai vis drąsiau atveria savo darbo užkulisius. Neapsikentę darbdavių nustatytų sąlygų, jie rėžia - jei nori užsidirbti didesnę algą, turi brukti klientams papildus. Kai kurie atvirai prisipažįsta, kad siūlo pirkėjams ne tai, ko jiems reikia, o tai, už ką papildomai prie algos primoka darbdavys.

 

Kaip žinia, buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga pakvietė farmacininkus viešinti darbdavių diktuojamas taisykles, kai jie nurodo klientams primygtinai siūlyti maisto papildus, taip pažeidžiant etikos normas. Politikas laukia laiškų, kurių anonimiškumą užtikrins. O vaistininkai jau pasakoja, kaip nuo parduotų prekių priklauso jų atlyginimas ir netgi kokius prekės ženklus jiems privalu įsiūlyti pirkėjams. Paaiškėjo, kad kai kurios vaistinės itin agresyviai verčia parduoti jų pačių gaminamus preparatus.

Priedai už nereikalingus papildus

Štai vieno laiško autorius jau nebedirba Lietuvoje. Jis rašo, kad kiekvieną dieną darbe jautėsi taip, lyg nusižengtų sau ir žmonėms, kurie ateidavo į vaistinę: „Kiekvieną dieną ateina statistika, kuri rodo, kiek procentų kiekvienas darbuotojas vaistinėje parduoda papildų, ypač „Ambio" („Gintarinės vaistinės privataus prekinio ženklo"). Laiško viršuje būdavo ryškiai parašyti procentai bei sumos, kiek reikia parduoti per dieną/mėnesį/ketvirtį. Jeigu filialas išpildo rodiklius, gauna kelių šimtų eurų priedą. Jeigu ne, komanda jo negauna ir organizuojami regiono vadovo vizitai".

Laiško autorius nurodo, kaip buvo motyvuojama parduoti daugiau maisto papildų, o ne vaistų: „Komentarai, jog vaistinė iš vaistų neuždirba, jog pagrindinis pelnas yra papildai. Tad jeigu noriu užsidirbti, turiu susitaikyti ir siūlyti. Tai juk pacientų, kaip sakydavo regiono vadovė, „nežeidžia." Vyras laiško pabaigoje nurodo, kad jeigu kada ir grįžtų į Lietuvą, vaistininku dirbti neplanuoja.

Dar viena moteris laiške rašė, kad būtent dėl to, jog vaistininkės darbe reikėdavo parduoti konkrečias prekes, ji paliko šią darbo vietą. „Eurovaistinės" tinkle dirbusi moteris laikėsi požiūrio, kad niekam nesiūlys to, ko nereikia („Live well", nosinių ar bent magnio).

„Taip dirbau ketverius metus. Neatleido, tačiau nesuskaičiuoju, kiek kartų buvau pakviesta pas vedėją pasikalbėti. Dėl manęs kentėjo pati vedėja, pas mane buvo atvykę ir regionų vadovai daryti spaudimą. Nuolat „kabėdavau" lentelėse ant sienos kažkur dugne su paraudonintais neigiamais rodikliais.

Dėl to nebuvo priedų (žinojau, kad jų negausiu), algos kėlimo ir šiaip buvau laikoma kvailele. Daugeliui kolegų nepatiko nurodymas kišti reikiamas prekes, patys sau pabumbėdavo, bet buvo kaip ir susitaikę, kad kitaip nebus", - rašė dabar jau buvusi vaistininkė. Ji sako, kad grįžtų dirbti tokį darbą tik tuo atveju, jeigu būtų tikra vaistininke, o ne pardavėja.

Rūpi ne žmogus, o pelnas

Dar viena laišką parašiusi moteris taip pat prisipažino, kad darbas vaistinėje neatitiko jos pačios vertybių. „Nes man iš tikrųjų rūpėjo žmogus, tačiau tinklams rūpi tik pelnas", - rašo buvusi „Gintarinės vaistinės" darbuotoja.

Ji kiekvieną mėnesį gaudavo planą, kokio dydžio apyvartą vaistinė turi padaryti per mėnesį, o to nepasiekus, darbuotojai gaudavo mažesnius atlyginimus. „Ne tik maisto papildai būdavo sureitinguojami ir nuo jų pardavimų skaičiuojamas priedas prie algos, kuris nebūdavo išmokamas neįvykdžius mėnesinio plano.

Niekam nerūpėjo konsultavimo kokybė, žinios. Be to, buvo nuolatinis spaudimas dirbti papildomai, didesniu krūviu, važinėti į kitas vaistines", - rašo moteris. Ji netgi prisipažino, kad kartą, kai jai pasidarė silpna, vadovė neleido trumpam uždaryti vaistinės: „Pati susitariau, kad kolegė atvažiuotų išleisti. Žodžiu, žmogiškumo nulis."

Yra mentoriai

Dar vienas vaistininkas drąsiai įvardijo visą eilę prekių, už kurių pardavimą vaistinių tinkle būdavo skaičiuojami priedai: „Vivavit", „Olvel", „Ambio", „VitaDay", „Amediplus". Vyras beveik dvidešimt metų dirbo skirtingų tinklų vaistinėse.

„Skirtinguose tinkluose prekės yra skirtingai sureitinguojamos. Pardavus vienas prekes, darbuotojas negauna jokio papildomo atlygio prie bazinio atlyginimo (dažnu atveju tai būna vaistai), pardavus kitas, ypač privačius maisto papildus, kosmetiką ir medicinos prekes, pridedama nuo kelių iki keliasdešimties centų už įsiūlytą pakuotę. Viename tinkle prekės reitinguojamos pagal spalvą, kitame darbuotojas pirkėjui privalo įsiūlyti kuo daugiau prekių į krepšelį, nes, pasak regiono vadovo, „parduoti tik tai, ko prašo pirkėjas, gali bet kas."

Vaistininkai, parduodantys per mažai, sulaukia spaudimo: „Mažiau sėkmingam lentelės darbuotojui iškviečiami kolegos, kuriems geriau sekasi, vadinamieji mentoriai, kad pamokytų, kaip reikia dirbti. Jei progreso nematyti, atvyksta regiono vadovas, nuo kurio priklauso darbuotojo atlyginimas, darbo vieta, darbo krūvis."

Nuolatinę įtampą kelia ir tai, kad darbuotojai gali bet kada sulaukti slapto pirkėjo. „Nuskenavus lojalumo kortelę, parodomos atrinktos pagal buvusius pirkimus prekės, kurias reikia pasiūlyti pirkėjui. Dažniausiai tos atrinktos prekės vėlgi būna privatūs maisto papildai. Taip ir sukasi ratelis", - rašo vaistininkas. Žmogus šiuo metu dirba netinklinėje vaistinėje ir jaučiasi vaistininku, o ne marionete lėlininkų rankose.

Vaistinės kaltinimų purtosi

„Vakaro žinios" kreipėsi į minėtus vaistinių tinklus. Nė vienas atstovas nepripažino, kad jų darbuotojai gali patirti emocinį spaudimą dėl nepasiektų pardavimo rezultatų.

„Gintarinės vaistinės" generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė sakė, kad darbuotojai yra skatinami siūlyti medikamentus atsižvelgdami į pacientų poreikius ir siekdami pagerinti jo sveikatos būklę. „Niekur nėra draudžiama papildomai motyvuoti darbuotojų. Visgi didžiąją dalį mūsų pardavimų sudaro ne maisto papildų ar kosmetikos prekių, o receptinių vaistų pardavimai. Jiems neturime jokios įtakos, kadangi receptinius vaistus pacientams paskiria gydytojai, ne vaistininkai. Tačiau net ir receptiniai vaistai pacientams parduodami ne iškart, o tik suteikus farmacinę paslaugą, kuri apima tiek receptų tikrinimą, vertinimą, tiek konsultavimą perteklinio vaistų naudojimo, jų suderinamumo klausimais", - sakė atstovė.

„Eurovaistinės" atstovė Kornelija Sakalaitė taip pat patikino, kad vaistinė savo veikloje laikosi įstatymų. „Griežtai akcentuojame, skatinimas parduoti daugiau vaistų prasilenktų tiek su LR įstatymais, tiek su farmacijos specialisto darbo etika, tiek su mūsų įmonės politika", - nurodė atstovė, patvirtinusi, kad finansinė motyvacija egzistuoja: „Egzistuoja finansinė motyvacija, kad vaistinių darbuotojai būtų suinteresuoti domėtis informacija su kuria juos supažindiname, būtų proaktyvūs, nuolatos užtikrintų aukštą klientų aptarnavimo standartą."

„Benu" BENU vaistinių tinklo vadovė dr. Indrė Brazauskaitė patvirtino, kad vaistinėse egzistuojančios motyvacinės sistemos yra normali verslo praktika.

„Esame įsitikinę, kad siekdami tinkamai aptarnauti pacientus, privalome jiems užduoti klausimus, turime juos išklausyti ir patarti. Pavyzdžiui, jei pacientas vartoja antibiotikus, tai vaistininko pareiga yra priminti apie probiotikus, o jei žmogus perka geležies turinčius preparatus, vaistininkas visada paklaus, ar žmogus žino, jog geležį padeda įsisavinti vitaminas C", - nurodė I.Brazauskaitė.

Interviu su Seimo nariu, buvusiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi VERYGA:


- Kodėl taip ilgai vaistininkai nedrįso kalbėti šia tema?

- Pasipiktinimo, kad vaistininkai verčiami pardavėjais, girdime ne vienerius metus tik gal jie neišdrįsdavo viešai kalbėti arba neatsirasdavo, kas pateiktų jų nuomonę, kad žmonės nenukentėtų. Žmonės bijo prarasti darbą.

Dabar jau yra ir profesinių sąjungų, o jose dažniausiai jau yra buvę vaistininkai, tad jie jaučiasi saugūs, kad jų iš darbo neišmes. Ir aš juos puikiai suprantu, nes daug farmacijos yra privatininkų rankose, tad apginti darbuotojus tampa dar sunkiau. Tinklai ir dabar apsimeta, kad čia nieko nevyksta, kad įstatymai to nedraudžia ir nėra čia jokių problemų.

Bet čia nėra sritis, kurią gali sureguliuoti rinka. Tai nėra eilinė prekyba.

- Kai kas stebisi: kodėl blogai, jeigu vaistininkas pasiūlė maisto papildų? Bet vaistininkai neslepia, kad yra priversti siūlyti ne tik papildų papildomai įsigyti, bet ir vaistų, kurių nebūtinai žmogui reikia?

- Taip, vaistininkai atsiuntė nuotraukų iš skirtingų tinklų ekranų, kurį jie mato, kai žmogus perka vieną ar kitą vaistą. Matyti, kad ten yra vaistų sąrašas, ką reikėtų parekomenduoti pirkėjui įsigyti papildomai. Ten yra ir vaistų nuo kosulio, nors žmogus perka vaistus nuo skausmo. Tai jau ne papildai, o vaistai. 
Šiaip jau vaistas neturi būti nei akcinė prekė. Ir jokio „išpardavimo", kaip guminių batų, negali būti. Stebimės, kad žmonės tonomis išmeta vaistus, bet kaip jie tada jų prisiperka?

Net ir maisto papildai, jeigu jie tau nereikalingi, tai nėra žaislas. Galima perdozuoti, prisidaryti žalos. Tai nėra juokai.

Be to, yra daugybė žmonių, kurie pinigų neturi. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie skaičiuoja kiekvieną centą. Ar nėra taip, kad daug išleidžiantys pensininkai iš tikro vaistams išleidžia mažiausią dalį, o visa kita yra tik nesąmonės, kurios buvo pasiūlytos iš sąrašo? Pirkdamas žmogus pasitiki vaistininku, manydamas, kad jam to reikia. O juk sveikatai pinigų negaila, nors galėtų į teatrą nueiti ar kažkur kitur.

- Į vaistininką besikreipiantis žmogus tiki, kad jeigu vaistininkas patarė papildomai kažką įsigyti, vadinasi, to žmogui tikrai reikia?

- Tai ir yra problema. Kad tokiu elgesiu vaistinių tinklai griauna pasitikėjimą vaistininkais. Kartu jie kuria tokias aplinkybes, kad ši profesija taps nebepatraukli. Žmonės tiesiog nenorės studijuoti farmacijos, o juk studijos ten labai sunkios. Studijuoti tiek metų sunkų mokslą tam, kad dirbti pardavėju. Juo galima dirbti ir nestudijavus.

- Situacija su vaistininkais - ne naujiena. Ji buvo jums būnant sveikatos apsaugos ministru. Kodėl tada nieko nebuvo daroma?

- Neturėjome įrodymų. Tai, kad kažkas kažką privačiai pakalba, tuo nepasiremsi. Tuo metu nei apklausų, nei tikros informacijos neturėjome. Negali priiminėti sprendimų iš paskalų. Dabartinė situacija sukuria pagrindą politikams sėsti prie stalo. Neturiu gero atsakymo, kaip viską išspręsti, bet tai reikia daryti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
131
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (85)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Su kuriuo iš kandidatų į prezidentus norėtumėte išgerti kavos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

0 +3 C

+2 +6 C

+1 +7 C

+4 +9 C

+5 +10 C

+6 +11 C

0-4 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s