1 nuotr.Liaudies išmintis sako, kad roges žiemai reikėtų pradėti ruošti jau vasarą. Tad ir apie tai, kaip gyvens senatvėje, žmogus turi pradėti galvoti dar jaunystėje. Bet ar tikrai visi galvoja?
Greta (24 m.) šiemet baigė komunikacijos studijas, tad klausimai apie senatvę jai kelia tik juoką. „Kokia senatvė ir kokios pensijos, kai aš dar net neapsisprendžiau, kuo noriu būti užaugusi“, - juokauja mergina. Greta sako, kad dabar jos tikslas – stabiliai įsitvirtinti darbo rinkoje ir tęsti studijas. „Be abejo, kad man rūpi asmeninių finansų valdymas. Bet kaupimas pensijai bent jau kol kas tikrai nėra prioritetinė sritis. Pirmiausia noriu įsigyti būstą, pakeliauti, pažinti pasaulį. Gal sukūrus šeimą ir susilaukus vaikų mąstymas pasikeis ir prioritetai persidėlios. Kol kas žinau tik tiek, kad pensija rūpinasi „Sodra“, yra dar antroji ir trečioji pakopos, bet kaip jos veikia, nieko nežinau ir, tiesą pasakius, net nerūpi“, - sako mergina.
Tinklapio redaktoriumi dirbantis Aurimas jau atšventė savo 30-ąjį gimtadienį, tačiau mano, kad yra dar gana jaunas ir apie senatvę nemąsto. „Net negaliu tiksliai pasakyti, kokioje kaupimo sistemoje dalyvauju. Kadangi turiu draudžiamųjų pajamų, tai greičiausiai dalis jų keliauja į antrąją pakopą. Kol kas apie senatvę negalvoju ir nežinau, kada pradėsiu. Kažkiek erzina ir tai, kad pensijų sistema Lietuvoje yra labai nestabili, keičiasi valdžia, o kartu su ja ir naujos reformos prasideda. Tai mažina pasitikėjimą. Bet žinau viena – jei dalies pinigų neatsidėsi taupymui, tai niekada jų ir neturėsi“, - sako pašnekovas.
Psichologė Sigita Shvahna teigia, kad jauni žmonės susiduria su daugybe iššūkių, dėl kurių jų ateitis atrodo neaiški. Nepaisant to, prognozuoti, kaip žmogus gyvens senatvėje galima net ne jaunystėje, o vaikystėje.
„Vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie turi įtakos asmens požiūriui į pinigus, yra jo šeimos elgsena ir auklėjimas. Tėvų įtaka tam, kaip asmuo elgiasi su pinigais, taip pat tęsiasi, kai vaikas pereina į jauno suaugusiojo amžių. Labai dažnai vaikai, kurių tėvai impulsyviai ar netinkamai valdo savo asmeninius finansus, patys suaugę susiduria su sunkumais sutaupyti pinigų. Kadangi asmens požiūris į pinigus bei pinigų taupymą formuojasi jau vaikystėje, todėl yra rekomenduojama, kad tėvai pradėtų ugdyti jau ikimokyklinio amžiaus vaikus savo pinigus taupyti bei paskirstyti pinigus gana specifiniams tikslams. Pavyzdžiui: pirma – „trumpalaikės santaupos“ (dienos išlaidos); antra – „vidutinės trukmės taupymas“ (dvi ar keturios savaitės tam tikram daiktui); o trečia – „ilgalaikėms santaupoms“. Taip pat rekomenduojama šeimos bankininkystė, kurioje visi šeimos nariai aptaria, kaip šeimos pinigai yra taupomi ir išleidžiami“, - sako psichologė.
Anot jos, tai, kad jaunam žmogui senatvė atrodo dar toli, yra gana suprantamas ir aiškus dalykas. Todėl tas, kuriam įdiegti taupymo įgūdžiai dar vaikystėje, laiku suspės įšokti ir į pensijų kaupimo vagoną. Pasak S. Shvahnos, tokie žmonės apie pajamas senatvėje pradeda mąstyti, sulaukę socialinės brandos – apie 26-35 metų amžiaus. „Tam turi įtakos ir stabilesnės pajamos, bei pasikeitęs požiūris į ateitį, noras būti užtikrintam dėl senatvės, suvokimas, kad jaunystė nesitęs amžinai“, - sako psichologė.
Kur rasti informaciją?
Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nesumažins „Sodros“ pensijos, kaip kad buvo iki šiol. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus.
Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc. dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. nuo atlyginimo sieks po 16,40 eurų kas mėnesį.
Be to, kitais metais sumažės mokesčiai, kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3 proc. nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8 proc., tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.
Daugiau informacijos: www.kiek.lt ir www.socmin.lrv.lt
Užs. 262973
