Šiandien minima Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena. Ta proga Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie vaikus. Demografai ir ekonomistai skambina pavojaus varpais.
Šokiruojantys skaičiai
Statistikos departamento duomenimis, vaikai iki 18 metų Lietuvoje šių metų pradžioje sudarė 18,3 proc. (543,8 tūkst.) visų gyventojų. Buvo 279 tūkst. berniukų ir 264,8 tūkst. mergaičių. Palyginti su 2012 m. pradžia, berniukų sumažėjo 6,4 tūkst., mergaičių - 6,1 tūkst. Ypač sumažėjo 10-13 metų berniukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje šio amžiaus berniukų buvo 60,5 tūkst., arba 4,1 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei 2012 m. pradžioje, atitinkamai mergaičių - 57,2 tūkst., arba 3,7 tūkst. mažiau (6,1 proc.).
Uždarinėjimo pasekmė
Profesorius, ekonomistas ir Seimo narys Povilas Gylys mano, kad demografinė problema yra viena svarbiausių ir opiausių Lietuvoje.
„O ji atsirado, nes tradicinis ekonomistas žiūri tik į BVP. Jei jis nors kiek auga - džiaugiamasi, kad ekonominė padėtis gerėja. Aš esu kitokių pažiūrų ekonomistas ir man pagrindinis turtas yra žmogus. Jis juk yra ir to paties BVP kūrėjas. Jei žiūrėtume plačiau, matytume visą ekonominį paveikslą. O jame turėtų būti ne tik fabrikai, gamyklos, bet ir mokyklos, universitetai, ligoninės ir t.t. Jei sisteminė padėtis šalyje nėra gera, materialinė gerovė neauga, viešasis gėris mažėja, tai modernūs, šių laikų tėvai negimdo. Senovėje šeimos gimdydavo tiek, kiek Dievas duodavo. O dabar kiekviena šeima paskaičiuoja, kiek galės išlaikyti vaikų. Be to, apskaičiuota, kad Vilniuje darželiuose trūksta 2 tūkst. vietų. Kaip jūs galvojate, ar prisideda prie gimstamumo skatinimo žinia, kad vaikas nepaklius į darželį? Jei abu tėvai dirba, kur tada jį dėti, jei kartu negyvena seneliai?“ - retoriškai klausė P.Gylys, pats ir atsakydamas: vienas iš tėvų būtų priverstas ne dirbti ir kurti šaliai BVP, o sėdėti su vaiku. Lietuviškas paradoksas: darželiai ir mokyklos uždarinėjamos motyvuojant, kad mažėja vaikų, o vaikų mažėja būtent dėl to, kad viskas uždarinėjama.
Pasak parlamentaro, politinis elitas žiūri tik į sausus ekonominius skaičius, tačiau nesuvokia, ko reikia paprastam žmogui, jaunai šeimai, kuri norėtų turėti vaikų.
Provinciją sunaikino
Ekonomisto teigimu, neatsitiktinai 10-13 metų vaikų sumažėjo labiausiai. Pasak jo, tereikia prisiminti, kad ši karta gimė iškart po didžiosios Rusijos krizės, kuri buvo smarkiai palietusi ir Lietuvą.
„Nesakau, kad vien motinystės ar kitų išmokų dydis nulemtų didesnį gimstamumą, nors tai irgi yra viso ko dalis. Pažiūrėkite, kai padidino motinoms išmokas, kokia buvo gimdymų banga. Kai išmokas sumažinome, motinas pradėjome persekioti teismuose - iškart gimdymų sumažėjo. Niekas neįvertino, kaip motinų užpuolimas atsilieps demografinei padėčiai. Buvo gerokai persistengta. Tačiau, aišku, svarbu ne vien išmokos. Dažna šeima prieš apsispręsdama dėl gimdymo apskaičiuoja, ar pajėgs išlaikyti brangų vaiką. Jei seniau vaikas kainuodavo duoną, pieną, bulvę, tai šiandien - kompiuterį, lovelę, atskirą kambariuką. Kiekvienas pagalvoja, ar vaikas turės vaikų darželį, ar mokykla bus netoli, ar turės pinigų vaiko išsilavinimui aukštojoje mokykloje. Ypač provincijoje padėtis katastrofiška, kur visa infrastruktūra sunaikinta. Viską panaikinome, darbų nėra, todėl tėvai keliasi į miestus arba į airijas“, - dėstė P.Gylys.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
