Vaikams grasina sunkesne įstatymo lazda – kriminologas stebisi

Seimas nusprendė, kad gruodį svarstys Teisingumo ministerijos pasiūlytas Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios liečia ir nepilnamečius. Štai numatyta, kad vaikai nuo 14 metų papildomai galėtų atsakyti ir už privertimą lytiškai santykiauti, disponavimą kvaišalais turint tikslą juos platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu jų kiekiu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams.

Tokias pataisas ir paauglių nusikalstamumą „Vakaro žinioms" komentuoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas:

Pirmiausia labai nustebau, nes nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiaus mažinimas paprastai būna populistinių arba konservatyvių partijų manipuliacija rinkėjų jausmais. Kai tokie pasiūlymai išeina iš liberalų valdomos Teisingumo ministerijos, tai yra mažų mažiausiai keista.

Šiuolaikinėse, kriminologiniais tyrimais besiremiančiose nepilnamečių baudžiamosios justicijos sistemose aiškiai suvokiama, kad baudžiamoji atsakomybė yra pati blogiausia priemonė norint pozityviai keisti jaunų žmonių gyvenimus. Kartais ji neišvengiama, bet turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė.

Jei pažiūrėtume į statistiką, tai ir dabar pagal minimus narkotikų straipsnius išaiškinami vos keliasdešimt 16-17 metų nepilnamečių ir akivaizdu, kad jie yra atsitiktiniai visoje šioje nelegalios prekybos sistemoje. Jei bus priimtas toks pakeitimas, tai turbūt turėsim ir vieną kitą 14-15 metų tuo apkaltintą nepilnametį. Jei jie neturės stipraus socialinio užnugario, susilauks griežtų padarinių, bet nuo to prekybos narkotikais landšaftas tikrai nepasikeis.

Kalbant apie privertimą lytiškai santykiauti, tai tokių nusikaltimų iš viso Lietuvoje 2021 m. buvo registruota tik du, pernai - keturi, o įtariamieji nėra paaugliai. Niekaip nesuprantu, ko tikimasi numatant už tai baudžiamąją atsakomybę nuo 14 metų? Pagal tai, kas čia siūloma, akivaizdu, kad nėra jokių rimtų argumentų, kodėl pasirinktos būtent šios nusikalstamos veikos, o ne kitos.

- Keturiolikmetė teisiama už savo nepilnametės draugės brutalų nužudymą, panašaus amžiaus moksleivė duria peiliu kitai mokinei, keturiolikmetis pakėlė ranką prieš savo mokytoją, paaugliai masiškai garina kvaišalus. Po tokių istorijų galima susidaryti įspūdį, kad jaunųjų nusikaltėlių amžius jaunėja, o nusikaltimų daugėja?

- Pernai registruoti santykiniai registruoto nepilnamečių nusikalstamo elgesio rodikliai buvo mažiausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją - 100 tūkst. nepilnamečių teko 861 nusikalstama veika, 600 įtartų (kaltintų) nepilnamečių. Šie rodikliai nuosekliai mažėja pastaruosius 8 metus - 2014 m. jie dar buvo maždaug 3 kartus didesni. Dabar - vieni mažiausių Europos Sąjungoje.

Nusikalstančių nepilnamečių amžius nejaunėja. Pavyzdžiui, 2022 m. buvo nustatyti tik 84 nusikalstamų veikų padarymu įtarti 14-15 metų nepilnamečiai, kai prieš 15 metų jų dar buvo per tūkstantį. Šios amžiaus grupės santykinė dalis palyginti su 16-17 metų nepilnamečiais nuolat mažėja: jei prieš 15 metų ji sudarė maždaug 30 proc., tai pastaraisiais metais ji tesudaro tik šiek tiek daugiau nei 10 proc. tarp visų įtartų (kaltintų) nepilnamečių.

Pastaruosius kelis dešimtmečius ypač mažėja registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kurių padarymu įtarti (kaltinti) nepilnamečiai, rodikliai. Pavyzdžiui, per 20 metų nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymu sumažėjo keliasdešimt kartų (nuo kelių dešimčių iki kelių atvejų per metus), maždaug 5 kartus - išžaginimų ir seksualinių prievartavimų, daugiau kaip 50 kartų - plėšimų (nuo 500-700 per metus iki vos 10 - 2022 m.), taip pat daugiau nei 10 kartų sumažėjo vagysčių. Vis tik maždaug pusę šio sumažėjimo galima sieti su vagystės kaip nusikalstamos veikos dalyko padidinimu nuo 37 eurų iki 150 eurų 2015-2018 m.

Vienintelė registruotų nusikaltimų rūšis, kur galima matyti tam tikrą didėjimą, yra susijusi su narkotikais. Tačiau šį didėjimą pirmiausia lėmė 2017 m. įstatymų pakeitimai, kai nedidelio kiekio narkotikų turėjimą imta traktuoti tik kaip nusikalstamą veiką.

Būtent disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti sudaro maždaug 80 proc. su narkotikais susijusių nepilnamečių nusikaltimų. Tokių registruotų nusikalstamų veikų skaičius palyginus 2008-2016 m. ir 2017-2022 m. laikotarpį padidėjo du kartus - nuo maždaug pusšimčio per metus iki maždaug šimto. Taigi visgi absoliutūs skaičiai nėra dideli, o 2022 m. jų skaičius sumažėjo net 24 proc.

- Siūloma išplėsti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą nepilnamečiams. Ką tai duotų?

- Tai vadinčiau nepilnamečiams numatytos baudžiamosios atsakomybės sistemos griovimu - jiems pirmiausia yra numatytos auklėjamosios priemonės ir bausmės, o baudžiamojo poveikio priemonės turėtų būti taikomos suaugusiems. Baudžiamajame kodekse yra vienintelė problema, kad auklėjamųjų priemonių taikymui numatomos griežtos sąlygos, jas reikėtų sušvelninti, tačiau projekte tai nėra siūloma.

Kitas dalykas, kad tebeturime seną sovietinį dviejų baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribų modelį. Jo esmė yra ta, kad valstybė nori griežčiau kontroliuoti ir bausti už tam tikrą, dažniausiai sunkų smurtinį ar labiau paplitusį nepilnamečių elgesį nuo 14 metų, o už visa kita - nuo 16 metų. Taigi mane dar labiau stebina tai, kad nenorima jo atsisakyti.

Toks modelis neatitinka jaunimo elgesio tyrimų rezultatų ir tarptautinių standartų. Jų esmė - nepilnametis gali ir turi atsakyti tada, kada pasiekia minimalią socialinę brandą tokiai atsakomybei. Ši branda nėra ir negali būti skirtinga atskirų nusikalstamų veikų sudėčių atžvilgiu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys numato bendrą 15 metų, Estija ir Latvija - 14 metų ribą.

Jei kas klaustų mano ir kolegų Europoje ekspertinio patarimo, atsižvelgiant į gana griežtą nusikaltusiems nepilnamečiams taikomą baudžiamųjų sankcijų sistemą Lietuvoje, būtų prasmingiausia ir sisteminiu požiūriu veiksmingiausia padaryti vieną bendrą ribą nuo 15 metų, o jaunesniems delinkventiniu elgesiu pasižymėjusiems nepilnamečiams galėtų būti taikomos į jų socializaciją ir pagalbą šeimai orientuotos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės.