1 nuotr.Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) susitikime su verslo asocijuotų struktūrų atstovais dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako atkreipęs parlamentarų dėmesį, kad, pašlijus Lietuvos santykiams su Kinija, reikėtų imtis žaliavų rinkų paieškos kitose Tolimųjų Rytų valstybėse.
„Manome, kad apsieiti be Azijos neišeis. Besivystantis regionas. Be Kinijos, yra daug šalia esančių šalių, kurios savo kaštų politikos dėka perima iš Kinijos daug žaliavų gavybos. Tai yra Vietnamas, Tailandas, Singapūras ir Indonezija. Reikėtų kreipti daugiau dėmesio į aplink Kiniją esančias šalis ir žiūrėti ten žaliavų tiekimo, kuris šiuo metu iš Kinijos stringa“, – Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo V. Janulevičius.
Tuo metu Europos Sąjungos (ES) sprendimas dėl Pekino veiksmų kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), LPK prezidento vertinimu, yra tinkamas būdas ieškoti sprendimų dėl įtampos su Kinija.
„Tai yra būdas kalbėti apie tai, kaip kuo greičiau surasti sprendimą su Kinija. Iš vienos pusės, Europos Sąjungai iškėlus bylą PPO dėl visos bendros rinkos, tai yra tam tikras spaudimas Kinijai peržiūrėti jos poziciją. Aišku, reikia ieškoti ir tolesnio dialogo su ta pačia Kinija“, – mano V. Janulevičius.
URK nariai uždarame posėdyje su verslo asocijuotų struktūrų atstovais diskutavo apie šalies ekonomikos atsparumą. Ekonominiai klausimai buvo aptarti regiono ir globalių geopolitinių iššūkių kontekste. Posėdyje, be LPK vadovo, dalyvavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius, Investuotojų forumo vadovas Rolandas Valiūnas ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, ketvirtadienį kreipėsi į PPO dėl, bloko teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
