Gyventojai kenčia

Individualių lengvųjų automobilių skaičius kasmet auga. Pagal naujausią turimą Statistikos departamento informaciją, Vilniaus mieste 2018 metais buvo 199 144 automobiliai; Kaune - 120 967, o Klaipėdoje - 55 744 automobiliai. Palyginti su ankstesniais metais, automobilių skaičius auga. O juos kažkur statyti reikia. Bene didžiausia daugiabučių kiemų ir čia aktualaus automobilių statymo problema - Vilniuje. Apie šią problemą kalbama ne vienus metus, tačiau situacija iš esmės nesikeičia. Dėl ankštų kiemų skundžiasi Lazdynų, Viršuliškių, Fabijoniškių ir kitų rajonų gyventojai.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas primena, kad kiekvienas nekilnojamojo turto (NT) vystytojas, įsigydamas žemės sklypą, pirmiausia pasidaro studiją, ką konkrečioje vietoje gali statyti, yra urbanistiniai reikalavimai, kiek turi būti automobilių statymo vietų. „Tie reikalavimai išlaikomi, tačiau gyvenimas eina toliau, dažnai būna, kad žmonės prisiperka daug mašinų ir nesutelpa į tuos „reikalavimus“. Atsiranda problema, kad kiemai smarkiai užimti automobiliais. O dabar kaip tik pakeltas automobilių statymo mokestis, žmonės ieško, kur nemokamai priglausti automobilį, dažnai būna, kad stato visai ne to namo gyventojai“, - teigė jis.

D.Gedvilo teigimu, jeigu atsipirktų, NT vystytojai miegamuosiuose rajonuose kaip verslo projektus pradėtų statyti daugiaaukštes mašinų stovėjimo aikšteles. Kad tokie projektai atsipirktų, tam turi būti prielaidos.

„Šiandien senų daugiabučių kvartale pastačius kokį daugiaaukštį parkingą, kažin ar žmonės sutiktų mokėti mokestį už mašinų statymą. Lietuva senėja, daug senjorų gyvena senuose būstuose, tikėtis, kad jie dar mokės už mašinų statymą? Aš abejoju... Ten, kur statomi nauji būstai, ko gero, žmonės susimokėtų už statymą. Urbanistai turėtų svarstyti ir planuoti, kur tikslinga įrengti mašinų statymo aikšteles“, - sakė D.Gedvilas.

Ką siūlo ir daro savivaldybės

„Vakaro žinios“ klausė trijų didmiesčių, kaip šie sprendžia daugiabučių namų kiemų problemas. Vilniaus savivaldybė informavo, kad vilniečiai gali kreiptis į savivaldybę su pasiūlymais, kur tokios aikštelės galėtų atsirasti. Pirmenybė visuomet teikiama teritorijoms, kurias tvarkant lėšomis prisidės čia gyvenantys žmonės ar įsikūrusios įmonės. „Kasmet žaliųjų korių įrengimui skiriama apie 600 tūkst. eurų. Įsrūties gatvėje, nuo Pilaitės prospekto iki Smalinės gatvės, įrengta net 240 automobilių stovėjimo vietų, nauji šaligatviai, pėsčiųjų perėjos apšvietimas ir suoliukai. Tam savivaldybė skyrė apie 580 tūkst. eurų“, - informavo Vilniaus savivaldybė. Pernai įrengti 29 nauji žalieji koriai sukūrė dar 1819 automobilių statymo vietų kiemuose.

Kauno miesto savivaldybė sako sprendžianti daugiabučių namų kiemų problemą per „Svajonių kiemo“ programą. Kad gyventojai pamatytų pro savo langus tokį vaizdą, kokio norėtų, jie pateikę prašymą savivaldybei gali tikėtis iki 50 proc. kiemo tvarkymo išlaidų padengimo. Miesto parama gali būti skirta tiek žemės sklypo formavimo, tiek techninio projekto rengimo, tiek ir pačių statybos darbų išlaidoms. Tiesa, pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, pagal Kauno miesto savivaldybės programą „Svajonių kiemas“ 2018 metais buvo sutvarkyti 5, o 2019 metais - 15 kiemų.

„Šiuo metu laukiama vasario 25 dieną vyksiančio Tarybos posėdžio, kuriame bus svarstomas metų biudžeto klausimas. Iškart po to bus skelbiama informacija apie gyventojų, norinčių dalyvauti programoje „Svajonių kiemas“, paraiškų priėmimo tvarką 2020 metams“, - sakė jis.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės Aušros Lukauskienės, savivaldybė siekia maksimaliai racionaliai spręsti situaciją: tvarkant daugiabučių kiemus, esant galimybėms, jie perprojektuojami taip, kad atsirastų kuo daugiau vietų automobiliams statyti.

„Šiais metais planuojamos investicijos į daugiabučių namų infrastruktūrą - tai bus daroma ne tik miesto lėšomis, bet ir įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą. Per trejus ateinančius metus planuojama atnaujinti ir įrengti apie 1300 automobilių stovėjimo vietų daugiabučių namų kiemuose.

Komentuoja architektas Algirdas KAUŠPĖDAS:

Naujuose kvartaluose, ką mes projektuojame, jau tos problemos (automobilių statymo, - aut. past.) nebėra. Stengiamės, kad būtų ne mažiau kaip vienas automobilis vienam butui, yra požeminės statymo vietos. Dažnai tenka būti Vilniuje Pilaitėje, tai siaubinga, kiek ten automobilių, visi kiemai nustatyti automobiliais, netgi ant žalių vejų, ten, kur nėra statymo vietų išvis.

Žinoma, būtų galima statyti daugiaaukštes parkavimo aikšteles, tačiau tam irgi reikia laiko. Būtų galima ieškoti prie pat kvartalų miestui priklausančių teritorijų, kur laikinai būtų skirta vieta mašinoms pastatyti.

Reikėtų, kad bendruomenės išdiskutuotų, kur yra vieta vaikams, senjorams, augintiniams, nepasiduoti beatodairiškam kiemų naikinimui ir automobilių agresijai. Svarbi yra bendruomenių veikla.

Žinoma, yra dviračių takai, tačiau iš Pilaitės dviračiu toli nenuvažiuosi. Reikia sveikatos turėti, kad per visą miestą dviračiu pravažiuotum.