Už testus tikriausiai teks mokėti patiems

Vakar buvo nutarta pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms. Jomis siūloma, kad dėl COVID-19 profilaktiškai testuotis privalantys darbuotojai tai darytų savo lėšomis. Tam tikrų sričių darbuotojų privalomo skiepijimo Vyriausybė kol kas nesvarstė.

Projekte numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai toliau bus finansuojami valstybės: kai nebus užtikrintas vakcinų prieinamumas, ir tuomet, kai darbuotojas negalės pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų. Seimui pritarus šis pakeitimas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d. Siūlomi pokyčiai, tikėtina, taps naujų problemų priežastimi.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją. Joje yra įvardinta, kad negalima vykdyti skiepytų ir neskiepytų asmenų diskriminacijos, o „koronos" pasai turėtų būti naudojami tik vakcinos veiksmingumui ir jos šalutiniam poveikiui stebėti. Teisę atsisakyti skiepytis garantuoja ir Europos Žmogaus Teisių Konvencija.

Be to, valdančiųjų pastangomis, Lietuva susipyko su Baltarusija, Rusija ir Kinija. Verslininkai neslepia, kad jau pajuto pastarųjų konfliktų poveikį, tačiau esantys valdžioje to nelinkę girdėti. Kalbama ne tik apie atšaukiamus užsakymus ar stringančius žaliavų tiekimus. Lietuva buvo patraukli minėtų šalių turistams. Dabar tai galima pamiršti, o ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai pramonei ir paslaugų sektoriui, užkraunant jiems papildomus įpareigojimus, bus suduotas dar vienas smūgis.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog nemažai įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu. Nepaisant to, didieji Lietuvos prekybos tinklai perspėjo, kad mažėjant apyvartoms bus atleidžiami žmonės. Be darbo likę, už testus susimokėti neišgalintys ar skiepytis nenorintys asmenys turės tris pasirinkimus: pasitraukti į „šešėlį", eiti į Užimtumo tarnybą arba emigruoti. Neabejojama, kad nemažai jų pasirinks būtent paskutinį variantą.

Ar juos bus kuo pakeisti? Vargu. Į Lietuvą įleisti nelegalūs migrantai čia pasilikti nenori ir skuba palikti mūsų šalį. Darbuotojų „importas" iš trečiųjų šalių, redakcijos turima informacija, taip pat stringa. Klausimas - kiek iš jų sutiks tapti mūsų valdžios vykdomo vakcinacijos eksperimento dalimi ar patys mokėti už savo testus. Tad labai tikėtina, jog visų šių, esą pandemijos suvaldymui skirtų veiksnių visuma duos neigiamą rezultatą. Šalies ekonomika žlugs, eksperimentuoti su savimi nenorintys Lietuvos piliečiai emigruos, o galiausiai subyrės ir pati valstybė. Juolab kad tokios tendencijos vis labiau stiprėja.

Komentuoja teisininkas Mažvydas Misiūnas:

LR galiojantis teisinis reglamentavimas bendrąja prasme nenumato galimybės atleisti darbuotojo, jei atleidimo pagrindas yra darbuotojo atsisakymas skiepytis. Apie tai šiuo metu plačiai diskutuoja darbo teisės specialistai ir viešosios informacijos šiuo klausimu pakanka.

Tačiau darbuotojų nuogąstavimai turi pagrindo, nes gali būti, kad darbdavys, naudodamasis susiklosčiusia situacija, gali suklaidinti darbuotojus, sakydamas - jei nepasiskiepys, gali neiti į darbą. Darbuotojui patikėjus ir neatėjus į darbą, darbdavys jį gali atleisti už pravaikštą, nemokant jokių išeitinių išmokų. Darbuotojai turėtų būti budrūs ir nepasikliauti tokiu darbdavio pareiškimu. Jiems pravartu žinoti, kad atsižvelgiant į darbo pobūdį darbuotojas gali būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jeigu tokių galimybių nėra, lieka nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio.

LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nurodoma, kad tuo atveju, kai Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją dėl užkrečiamos ligos plitimo, kai kuriems darbuotojams leidžiama dirbti tik pasiskiepijus. Taigi jei darbuotojas turi pasiskiepyti, tačiau nepasiskiepijo, jei darbo pobūdis leidžia, turės būti paskiriamas dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu ne - perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus. Ir tik blogiausiu atveju, nesant tokiai galimybei, nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio.

Darbdaviams, verčiantiems darbuotojus skiepytis, reikia pripažinti, kad apie nepageidaujamas reakcijas ir neigiamą skiepijimosi poveikį neturima pakankamai patikimų duomenų. Vakcinos nuo COVID-19 ligos vis dar yra naujos ir jų ilgalaikis poveikis negali būti įvertintas. Kiekvienu atveju klausimai turi būti vertinami individualiai, o sprendžiant tokias situacijas, reikalingas darbo santykių proceso šalių geranoriškumas. Pabrėžtina, kad darbdaviui atleidžiant darbuotoją priežastis negali būti diskriminacinio pobūdžio.