Už nelegalų išstūmimą - per kuprą

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje dabar gyvena 189,4 tūkst. užsieniečių. Jų kasmet daugėja. Lietuva dėl karo Ukrainoje jau priglaudė 76 090 ukrainiečių. Tarp jų - 6126 vaikai iki 6 metų ir 19 762 - mokyklinio amžiaus nepilnamečiai. Iš viso Lietuvoje šiuo metu apsistoję 94,8 tūkst ukrainiečių. Visi šie žmonės į Lietuvą atvyko teisėtai.

Tačiau, kaip teigia statistika, šiuo metu Lietuvoje gyvena ir 4563 neteisėti migrantai. Daugiausiai pakliuvę į Lietuvą iš Baltarusijos 2021 m. Tų metų rugpjūčio 1-ąją, kai buvo užfiksuotas pats nelegalų pikas, per parą į mūsų šalį pateko net 294 nelegalai. Iš visų nelegalų 72 proc. sudarė vyrai. Apie pusė nelegalų buvo 20-29 m. amžiaus, tačiau į Lietuvą pateko ir 521 vaikas iki 9 metų.

Pagrindinę nelegalų masę sudarė irakiečiai, pabėgėliai iš Kongo, Sirijos, Afganistano, Irano, Šri Lankos, Gvinėjos, Indijos ir Nigerijos. 278 pabėgėliai buvo iš Baltarusijos ir 104 - iš Rusijos. Į pabėgėlių pernykščią statistiką neįrašyta 13 kontrabandininkų, kurie ES sieną kirto ne dėl prieglobsčio.

Klastoja vizas, įtariami terorizmu

Ką rodo šie nelegalų srautai? Ogi tai, jog prieš gerą dešimtmetį lietuviai patys daug dažniau išvykdavo gyventi į užsienį, nei užsieniečiai užsimanydavo apsigyventi Lietuvoje. Pvz., 2010 m. iš Lietuvos išvyko 83 157 lietuviai, o atvyko pas mus gyventi tik 5213 užsieniečių. Kai pernai iš Lietuvos išvyko tik 23 021 lietuvis, o apsigyventi pas mus panoro 95 393 užsieniečiai. Tarp jų - ir į Lietuvą vėl sugrįžę mūsiškiai.

Trečiųjų šalių piliečiai paprastai bando patekti į Lietuvą sausumos keliais arba lėktuvais. Pavyzdžiui, pernai į Lietuvą neįleisti 2387 asmenys, pripažinti keliantys grėsmę visuomenei. Iš jų 145 buvo sulaikyti Lietuvos oro uostuose. Kasmet daugėja neįleidžiamų asmenų, kurie įrašyti į registrą kaip galintys turėti ryšių su teroristais. Pernai - 203, o užpernai - 136 asmenys. Nelegalai bando prasmukti į Lietuvą su suklastotomis arba jau negaliojančiomis vizomis. Įtarimų taip pat sukelia asmenys, kurie neturi lėšų išgyventi. Tačiau statistika rodo, kad prieš prasidedant karui Ukrainoje, iš Lietuvos dažniausiai buvo išprašomi čia nelegaliai dirbantys baltarusiai, moldavai, rusai ir ukrainiečiai.

Nelegalas šuns vietoje

Advokatas Rimas Andrikis sakė abejojantis, kad Lietuva galėtų sulaukti sankcijų už nelegalų apgręžimo politiką:

„Manau, jokių sankcijų nebus už tokį mūsų elgesį, nes Europos institucijos iš viso labai retai šneka apie sankcijas ir skiria kažkokias baudas. Gal Vengrijai kartais neduoda pinigų, gal baudas kažkokias skiria lenkams, o kai kuriais atvejais apskaičiuoti baudos dydžius tiesiog neįmanoma.

Pati migrantų apgręžimo politika turi ir pliusų, ir minusų. Mes tiesiog mėgdžiojome vieną ar kitą šalį, kurios irgi išgyvena nelegalių migrantų antplūdžius. Bet pagalvokite - JAV per vieną dieną 14 tūkstančių nelegalų kerta sieną, o jie netaiko apgręžimo politikos, tik sieną šiokią tokią prie Meksikos pasistatė.

O kiek nelegalų pasiekia Didžiąją Britaniją tuneliu per Lamanšą? Nelegalai savo laivus specialiai prie Italijos krantų skandina, kad italų pasienio tarnybos atplauktų jų gelbėti.

Yra įvairiausių būdų, kaip nelegalią migraciją riboti, bet mes pasirinkome Europoje patį bukiausią variantą - nieko į Lietuvą neįleisti. Išmesti, jėga išstumti žmones su mažais vaikais, nėščias moteris už kordono, kad stovėtų eilėse prie oficialių pasienio praleidimo punktų. Nors tie žmonės su žiburiu negalėtų tų praleidimo punktų rasti.

Taip, tai be abejo pažeidžia žmogaus teises, nes mes žiūrime į nelegalų migrantą ne kaip į žmogų, bet kaip į peliuką ar šuniuką, kuris bando pro sieną pas mus patekti.

Gaila, kad Lietuvoje tokios skurdžios teisinės interpretacijos. Pasirenkama pati primityviausia interpretacija - nieko, jokio nelegalo neįleisti. Kaip Tarybiniais laikais - svarbu neleisti, o kaip bus toliau - žiūrėsime".

Laikas susigrąžinti saviškius

„Eurostat" prognozuoja, jog Lietuvoje esant dabartiniam gimstamumui, 2030 m. mūsų teliks 2,4 mln., o 2045 m. - 2 mln. gyventojų. Tačiau, didėjant imigracijos tempams, mus juk galės pakeisti čia apsigyvenę ir įsidarbinę indai, uzbekai ir t.t.? Be to, jau dabar skelbiama, jog Lietuva procentiškai iš visų ES valstybių yra daugiausiai integravusi į darbo rinką ukrainiečių.

Visgi Seimo Ateities komisijos posėdyje dalyvavęs istorikas, diplomatas, profesorius Alfonsas Eidintas siūlė prie Vyriausybės steigti Grįžimo departamentą, kuris kviestų grįžti lietuvius.

A.Eidinto teigimu, Izraelyje yra speciali ministerija, kuri kviečia žydus apsigyventi Izraelyje. Be to, kaip sakė A.Eidintas, 800 tūkst. lietuvių dabar yra emigracijoje. Iš jų apie 70 proc. dar galvoja apie grįžimą į Lietuvą, o tai yra didžiulis potencialas, kurį reikėtų tik paskatinti. Anot A.Eidinto, Lietuvos verslininkai yra pajėgūs vykdyti ir taškinius pakvietimus - kviesti savo buvusius darbuotojus.

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius neatmetė galimybės, kad Lietuva, taikydama nelegalų apgręžimo politiką, gali sulaukti Europos Tarybos sankcijų:

„Manau, kad taip, gali sulaukti, nes Lietuva jau buvo sulaukusi kaltinimų dėl migrantų politikos. Bet jeigu jums, pavyzdžiui, būtų įdomi mano nuomonė, tai aš manau, kad tokia maža valstybė kaip Lietuva tiesiog privalo saugoti save, savo genofondą ir savo šalį. Matome, kas vyksta Vokietijoje, kas vyksta Švedijoje ir taip toliau, čia nedetalizuojant. Aš nenorėčiau, kad Lietuvoje vyktų panašūs dalykai".

Ar neatsitiks taip, kad lietuviai Lietuvoje taps mažuma?

„Tai matote, mes - vyrai heteroseksualai - jau tapome mažuma bent Vilniuje, - nusijuokė G.Furmanavičius. - Baltasis vyras ir dar heteroseksualas - tai jau praktiškai yra nusikaltimas! Mes taip ir jaučiamės. O kas yra Europos Taryba ar Europos Komisija, praeitą savaitę labai gerai parodė EK pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen ) vietą Kinijos lyderis Si Dzinpingas (Xi Jinping). Jis į ją (atvykusią vizito į Kiniją - aut. past.) tiesiog nekreipė jokio dėmesio."

Kaip anksčiau tinkamo dėmesio neparodė ir Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan), kai U.fon der Lejen ten lankėsi. Pasodino ją ne šalia savęs, bet šalia užsienio reikalų ministro!

„Aš manau, - svarstė G.Furmanavičius, - kad tai yra atsakymas į daugelį klausimų tiems, kurie dar klausimų turi. Na, žiūrėkite, kas yra ta pirmininkė? Jos niekas į tą postą nerinko. Europos Komisija kaip ir Europos Taryba iš viso yra nesusipratimas, kuris renkamas pagal kažkokias kvotas, pagal kažkokius geografinius kriterijus ir t.t. Tai apie ką mes tada šnekame?

Šiaip valdžia turi būti išrinkta, o ne paskirta. Mes labai garsiai kvestionuojame rinkimus Baltarusijoje, bet nematome to, kas mums po kojomis vyksta. Toks yra mano požiūris. Jis nepopuliarus, bet yra būtent toks."