1 nuotr.Užsieniečių registracijos centro (URC) viršininkas Aleksandras Kislovas sako, kad bent trečdalis nelegalių migrantų bando išvažiuoti iš Lietuvos teritorijos per pirmąjį mėnesį nuo sienos kirtimo. Jo teigimu, klausimas, ar bus sudarytos sąlygos laisvai judėti yra kone dažniausiai užduodamas ir tarp migrantų, kuriuos ketinama perkelti į Pabradėje neseniai pastatytą palapinių miestelį.
„Sudėtinga būtų įvertinti statistiką, nes dalis atvyksta, dalis išvyksta, bet visgi turėtume kalbėti, kad per pirmąjį mėnesį (iš Lietuvos - ELTA) bando pasišalinti mažiausiai trečdalis užsieniečių", - žurnalistams teigė A. Kislovas.
„Lietuva yra tranzito šalis ir daugumos iš jų tikslas yra pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis - Vokietiją, Austriją", - teigė jis.
Pasak A. Kislovo, šiuo metu Centre gyvena 176 užsieniečiai. Varėnos ruože, anot jo, užsieniečių, apgyvendintų užkardose, nėra, dar 60 užsieniečių apgyvendinta Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje.
„Migracijos departamento nagrinėjami prašymai ir išvados šiandien parodo, kad visgi tie prieglobsčio prašymai yra nepagrįsti ir jie neatitinka Ženevos konvencijos ir, ko gero, didžiausia dalis jų vertinama per tą prizmę, kad jie yra ekonominiai migrantai", - tvirtino URC viršininkas.
Migrantams taikomi skirtingi judėjimo apribojimai
A. Kislovas paaiškino, kad į Lietuvą nelegaliai patekusiems migrantams, priklausomai nuo jų bendradarbiavimo su šalies institucijomis pobūdžio, taikomi skirtingi judėjimo apribojimai.
„Užsieniečiai, kurie yra apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu, gali išeiti iš centro iki 72 valandų, o tiems, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nevaržant judėjimo laisvės, gali išeiti iki 24 valandų. Kuriems paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė, gali udėti tik centro teritorijoje, jie negali išeiti iš centro, bet gali judėti po visą teritoriją. Yra ir kita kategorija - užsieniečiai, kurie yra sulaikyti teismo sprendimu. Jie negali išeiti iš savo apgyvendinimo vietos", - teigė A. Kislovas.
„Jeigu užsieniečiai pasišalina iš Lietuvos Respublikos ir yra grąžinami atgal, Užsieniečių registracijos centras kreipiasi į teismą ir pateikia vertinimą, kad toks elgesys yra nebendradarbiavimas ir kad kyla (migranto - ELTA) pasislėpimo pavojus. Natūralu, kad teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, priima atitinkamą sprendimą - vienas iš sprendimų gali būti sulaikyti užsienietį, skiriant (sulaikymo - ELTA) alternatyvą be judėjimo laisvės apribojimo arba alternatyvą su judėjimo laisvės apribojimu, neišvykstant iš Centro", - sakė jis.
Pagrindinis į Lietuvą patekusių migrantų klausimas - ar jie turės galimybę laisvai judėti
A . Kislovo teigimu, į palapinių miestelį planuojami perkelti šiuo metu centro patalpose gyvenantys migrantai kol kas labiausiai domisi tuo, ar turės galimybę laisvai judėti, t.y. išvykti iš palapinių miestelio teritorijos.
„Kadangi pastate gyvenantys užsieniečiai matė, kas vyksta, jie supranta, kad tai yra ne dekoracijos. Vis tiek jie žino apie atvykstančius srautus ir norą jų tėvynainių patekti į Europos Sąjungą. Kalbant apie tuos, kurie yra karantine ir planuojami perkelti į palapinių miestelį, jie apie tai yra informuojami ir pirmas jų klausimas, ar jie turės laisvą judėjimą ir galės išeiti už centro teritorijos ribų", - teigė centro viršininkas.
„Kažkokių kitokių klausimų, susijusių su apgyvendinimo paslaugų teikimo kokybe, mes nesulaukiame, bet natūralu, kad apgyvendinant žmones tie klausimai atsiras", - pridūrė jis.
Centro viršininko teigimu, galimybė laisvai judėti yra svarbi, nes Lietuva, pasak jo, migrantams tėra tranzito šalis.
„Daugumos iš jų tikslas - pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis", - teigė jis.
