respublika.lt

Ukmergės rajono savivaldybė - tarp dviejų ugnių

(0)
Publikuota: 2021 birželio 07 20:15:46, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. Stasio Žumbio nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nusiuntė Ukmergės rajono merui Rolandui Janickui raštą, kuriame siūlo pašalinti iš Ukmergės miesto aikštės paminklinį akmenį, skirtą pagerbti partizano, Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio (1912-1945) atminimą. Kodėl užsienio reikalų ministras kišasi į Ukmergės reikalus? Gal Ukmergė jau užsienyje?

 

Anot G.Landsbergio, „geriausias sprendimas būtų paminklinį akmenį iškelti už Ukmergės miesto ribų". O kodėl? O todėl, jog, kaip teigia G.Landsbergis, „autoritetingų Lietuvos ir tarptautinių istorikų tyrimai pateikia aiškių įrodymų, kad J.Krikštaponis, būdamas 2-ojo Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono 2-osios kuopos vadu, asmeniškai prisidėjo prie nacistinės Vokietijos organizuoto civilių asmenų, daugiausia žydų tautybės, žudymo".

Jei buvo lojalus naciams, kodėl neįtiko gestapui?

Per tas žudynes, vykusias 1941 m. Baltarusijoje, buvo nužudyta 46 tūkst. žmonių. Tačiau Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos duomenimis, J.Krikštaponis žudynėse nedalyvavo. Tuo metu buvo Lietuvoje. Prezidento Antano Smetonos sūnėnas, jo sesers Mortos sūnus, buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas. Nuo 1942 m. J.Krikštaponis vadovavo Ukmergės apskrityje antinaciniam pogrindiniam Tautiniam frontui. Buvo suimtas Vokietijos Reicho gestapo ir įkalintas Kauno kalėjime. Nuo sušaudymo išgelbėjo giminystė su generolu Stasiu Raštikiu. Pokariu dalyvavo partizaniniame pasipriešinime. Vyčio apygardos partizanų vadas J.Krikštaponis kartu su dar 17 partizanų žuvo 1945 m. sausio 12 d. Lėno kautynėse su NKVD kariuomene.

Pagerbtas po mirties

1997 m. J.Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. 2002 m. spalio 31 d., tuometinio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus teikimu, šalies prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu suteikė J.Krikštaponiui pulkininko laipsnį (po mirties).

J.Krikštaponio kapas iki šiol nežinomas. Tačiau Ukmergės rajono savivaldybė, pagerbdama savo kraštietį, miesto aikštei suteikė J.Krikštaponio aikštės vardą. 1996 metais šioje aikštėje buvo atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu skulptoriaus Mykolo Striogos bareljefu. Paminklas, skirtas Vyčio apygardos partizanų vadui atminti, iki šiol tebestovi. Nors puolimas prieš šį Lietuvos karį jau senokai tęsiasi. Ir vis atsinaujina.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) svetainėje duomenų, jog J.Krikštaponis dalyvavo žudynėse Baltarusijoje, nėra. Tiesa, centras 2014 m. kreipėsi į prokuratūrą, o ši 2015 m. atsisakė pradėti tyrimą, nes nėra teisinio pagrindo - J.Krikštaponis miręs. O Ukmergės rajono savivaldybės taryba dar 2017 m. gruodį nusprendė neskubėti nukelti paminklinio akmens ir nekiršinti žmonių.

Tol juodins, kol patriotų neliks?

Tad kurių galų vėl iš naujo kiršinti? Gal bus kiršinama, juodinama tol, kol Lietuvoje neliks nė vieno neapjuodinto mūsų Tautos patrioto? Pradedant Jonu Noreika-Generolu Vėtra, Adolfu Ramanausku-Vanagu. Istorinė tiesa tik tada tampa neginčijama tiesa, kai niekas neabejoja, ar liudijimai, prisipažinimai nėra išgauti smurtu. Kai niekas neabejoja, jog istorikai yra visiškai politiškai neutralūs. Kaip bebūtų, niekas nepaneigė J.Krikštaponio sesers liudijimo, jog tuo metu, kai Baltarusijoje vyko žudynės, jos brolis slapstėsi Lietuvoje. Liko dar daug nežinomųjų. Į juos neatsakyta. Dominuoja tik noras kaltinti, galbūt net tyčia šmeižti. Ir dominuoja kitas noras - iš visų jėgų ginti. Beatodairiškai.

Gal G.Landsbergis supainiojo blankus?

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narių sąraše randu Vidmanto Krikštaponio pavardę. Gal pulkininko J.Krikštaponio giminė?

„Ne, - atsakė V.Krikštaponis, - neatrandu tokios giminystės, nors mes kilę iš tos pačios seniūnijos, su anais Krikštaponiais gyvenome 12 km atstumu. Smetonų taip pat mūsų giminėje yra, bet tokių įrodymų, kad esu Juozo Krikštaponio, Jono sūnaus, giminė, neturiu."

O koks politiko požiūris į G.Landsbergio raginimą iškelti iš miesto paminklinį akmenį?

„Kadangi Ukmergės rajono savivaldybės taryboje esu Darbo partijos frakcijos seniūnas, turiu įgaliojimus kalbėti už 5-6 frakcijos narius, - aiškino V.Krikštaponis. - Visų pirma tai ne mūsų, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos, kompetencija spręsti, ar iš Ukmergės iškelti paminklinį J.Krikštaponiui skirtą akmenį. Patikslintų ir argumentuotų tokių faktų, kad jis (J.Krikštaponis - aut. past.) dalyvavo genocide - „mirga-marga", bet patikimų - nėra. Jis po mirties apdovanotas pulkininko laipsniu. Prokuratūra atsisakė kelti jam bylą. Dokumentuose (neva įrodančiuose J.Krikštaponio nusikaltimus - aut. past.) jo pavardė ne tokia, tai tėvavardžiai ne tokie, tai vardo nėra. Vienų liudininkų duomenimis, tuo metu jis buvo Jurgelionyse (kaimas Ukmergės rajone - aut. past.), o kitų - buvo išvežtas į Baltarusiją ir ten vykdė negerus darbus. Remiamasi sovietų archyvais. Kad bent būtų kokie nors įrodantys vokiečių archyviniai dokumentai. Praktiškai neliko gyvų liudininkų. Tad nuspręsti, kaip elgtis su J.Krikštaponio atminimu, turi aukštesnės instancijos. Mes, Ukmergės rajono savivaldybės taryba, neturime to imtis. Padaryta taip, kad jis, miręs žmogus, neturi galimybės apsiginti. Prokuratūra atsisakė tirti, tai kaip mes galime žmogų nuteisti? Tų „įrodymų" nei pakanka, nei jų yra, o gerbiamas Gabrielius Landsbergis, matyt, sumaišė blankus. Suprantu žydų bendruomenės nuogąstavimus, bet yra ir kita pusė. Reikia abi puses išklausyti. Bijau, kad greitai visus kovotojus už Lietuvos laisvę pasmerksime."

Žmonių nesupriešins

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas stebėjosi, kodėl G.Landsbergio laiškas buvo adresuotas savivaldybei.

„Mes esame jau atsakę - čia valstybinių institucijų - Vyriausybės, Seimo kompetencijos klausimai, - kalbėjo R.Janickas. - Susirašinėjame jau nuo 2014 metų. Susitinkame, pakalbame - ir vėl tą klausimą pamiršta ar atnaujina. Prokuratūra, teismas turi atlikti istorinį vertinimą, o kažkodėl kreipiamasi į vietos savivaldą. Nori savivaldybės rankomis kelti didesnę priešpriešą tarp gyventojų. Jau buvome susėdę su oponuojančiomis pusėmis, paaiškinome, kad tai problematika - valstybinio lygmens, o ne vietos savivaldos. O bando apsimesti, kad to nesupranta! Savivaldos kompetencija nėra istorinis, teisinis vertinimas. Mes pasiruošę bendradarbiauti, pasiruošę dalyvauti diskusijose, bet nenorime didinti konfrontacijos. Ypač šiuo metu, kai visuomenė ir taip labai susipriešinusi."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s