1 nuotr.Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, gedėdama antradienį žuvusio kolegos ir bendražygio, mėgina paaiškinti galimas nelaimės aplinkybes ir reikalauja, kad darbo organizatoriai ir vadovaujantys asmenys prisiimtų atsakomybę, reikalauja nedelsiant užtikrinti saugias darbo sąlygas, suteikti tinkamas darbo saugos priemones, apmokyti ir instruktuoti ugniagesius gelbėtojus pasirašytinai prieš pradedant bet kokius pagalbos darbus.
UGPS nuomone, Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo departamentas (PAGD) neužtikrino saugių darbo sąlygų tvoros statybos vietoje ir dėl to žuvo ugniagesys.
UGPS pirmininko Sauliaus Džiauto ir UGPS valdybos pirmininko Miroslavo Gerasimovičiaus pranešime pažymima, kad daugybę metų ugniagesiai gelbėtojai yra priversti maldauti didesnio finansavimo, didesnio darbo užmokesčio, modernesnės įrangos ir technikos savo funkcijoms atlikti, saugesnių darbo sąlygų, apsauginių drabužių, bet taip ir lieka „pusbroliais tarp kitų VRM įstaigų“.
„Tvoros su Baltarusiją statyboms ugniagesiai gelbėtojai pasitelkti ne atsitiktinai, o dėl bandomo kompensuoti darbo užmokesčio dydžio. Skurdžias algas gaunantys ugniagesiai naudojasi bet kokia proga užsidirbti papildomai. Užuot skyrus reikiamą finansavimą ir mokant jiems viršvalandžius, VRM ir PAGD siunčia juos savanoriškai užsidirbti papildomai statant koncertiną pasienyje. To pasekmė – žuvęs mūsų kolega.
UGPS kyla daug klausimų, į kuriuos atsakys ikiteisminis tyrimas, o galbūt galėtų atsakyti ir atsakingi VRM bei PAGD vadovai“, - sakoma jų pranešime.
Profsąjungos vadovai, be kita ko, klausia, kodėl į pagalbą pasitelkiami ugniagesiai, kurių ir taip trūksta apie 700, kad būtų užtikrintas standartas ir visuomenės saugumas? Kodėl nebuvo prašoma kitų statutinių tarnybų pagalbos: Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Kalėjimo departamento, Muitinės ir kitų? Ar ugniagesiai gelbėtojai turėjo ir turi teisę statyti tvorą pasienyje? Ar jie buvo apmokyti konkrečių darbų?
Į dalį klausimų UGPS gali atsakyti ir dabar, nelaukiant ikiteisminio tyrimų išvadų.
„Dirbti su grandininiu pjūklu moka kiekvienas ugniagesys, bet pjauti mišką, medžius ir krūmynus reikalingas tam tikras profesinis išsilavinimas. Juo labiau kad ugniagesio gelbėtojo apsauginiai rūbai nėra pritaikyti miško ar krūmynų pjovimo darbams. Tokiems darbams yra speciali apsauginė apranga, kurios ugniagesys gelbėtojas galimai ir neturėjo.
(...) Visi žinome, kad koncertina yra pavojinga. Vadinasi, dirbant pavojingus darbus, kuriuose gali susižeisti žmogus, darbdavys privalo užtikrinti ir medikų dalyvavimą – darbų vykdymo vietoje privalo būti medikų brigada su transporto priemone (o gal ir reanimobiliu).
Už Ekstremalios situacijos valdymą atsakinga yra VRM (VSAT ir PAGD taip pat). Tyrime bus nustatyta, kas vadovavo konkrečiai dirbusiam žuvusiam ugniagesiui gelbėtojui, ar pastarasis buvo pasirašęs darbo saugos instrukciją, ar tinkamai buvo aprūpintas tam darbui skirtomis darbo saugos priemonėmis“, - rašoma profsąjungos vadovų pranešime.
