(11)Istorinis įvykis Konstituciniame Teisme (KT) - trečiadienį paskelbtas nutarimas pirmoje byloje pagal individualų konstitucinį skundą. Tačiau net ir šio įvykio neaplenkė koronaviruso šešėlis - nutarimo nepasirašė ir jo skelbime nedalyvavo dvi KT teisėjos, kurios yra izoliuotos.
4 nuotr.
Jau ir KT netiesiogiai susidūrė su koronaviruso pandemija. Dvi jo darbuotojos (ne teisėjos), vykdydamos reikalavimus, kuriais siekiama užkirsti kelią koronaviruso plitimui, po atostogų vasarį Šiaurės Italijoje buvo izoliavęsi 14 dienų.
Šiuo metu KT posėdžiuose negali dalyvauti dvi teisėjos: viena iš jų po atostogų Ispanijoje, į kurią buvo išvykusi praėjusią savaitę, vykdydama karantino sąlygas, izoliavosi 14 dienų ir dirba nuotoliniu būdu. Kitai teisėjai po atostogų Lotynų Amerikos šalyse, į kurias išvyko prieš dešimt dienų ir į Lietuvą planuoja grįžti šios savaitės pabaigoje, bus taikomos tos pačios sąlygos. Nepaisant to, KT skelbia, kad bylų nagrinėjimas nenutrūks. KT įstatyme yra numatyta galimybė priimti sprendimus KT esant ne visos sudėties - jis sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų KT teisėjų. Tiesa, tas pats įstatymas numato, kad KT posėdžiai vyksta jo nuolatinėje būstinėje.
Trečiadienį KT paskelbė pirmąjį šalies istorijoje nutarimą byloje pagal individualų skundą, tačiau dvi vietos prie teisėjų stalo buvo tuščios. Salė buvo tuštutėlė, neskaitant pačių teisėjų, apsaugininko ir teismo sekretorės. Visi norintys išklausyti informaciją tai galėjo padaryti internetu: nutarimo skelbimas buvo transliuojamas tiesiogiai KT svetainėje.
KT nusprendė pirmiausiai išnagrinėti 4 metų laisvės atėmimo bausme už neteisėtą disponavimą narkotikais ir kontrabanda nuteisto asmens individualų konstitucinį skundą. Pastarasis norėjo įrodyti, kad ir už labai sunkius nusikaltimus nuteistuosius galima palikti laisvėje: esą draudimas lygtinai nuteisti už labai sunkius nusikaltimus riboja teismų teisę individualizuoti bausmę. Esą teismams turi būti palikta galimybė ir už sunkius nusikaltimus skirti tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Pasak nuteistojo, kurio tapatybė slepiama, sustabdžius teismo nuosprendžio vykdymą, jokių reikšmingų pasekmių nekiltų, visi bausmės tikslai būtų pasiekti. Pareiškėjas nurodo, kad savo kaltę pripažino, jo buvimas laisvėje nekelia jokios grėsmės, nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė.
Pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį nuosprendį ir paskyrė subendrintą galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjo ir jo gynėjo kasacinius skundus.
KT trečiadienį paskelbė: Baudžiamojo kodekso nuostata, pagal kurią teismas negali atidėti už labai sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, neprieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis - švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali skirti tik ypatingomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias neatsižvelgus, įstatyme nustatyta bausmė, jeigu būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga.
KT vakar konstatavo: įstatymų leidėjas turi paisyti, kad įstatyme nustatyta bausmių sistema būtų darni, stabili ir subalansuota, kad už nusikalstamas veikas būtų nustatytos tokios bausmės ir tokie jų dydžiai, kurie būtų adekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kad bausmės ir jų dydžiai būtų diferencijuojami, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Šiame kontekste KT pažymėjo, kad baudžiamajame įstatyme bausmių sistemą nustatantis teisinis reguliavimas negali būti keičiamas, atsižvelgiant tik į visuomenėje tam tikru laikotarpiu susiklosčiusį požiūrį į tam tikras nusikalstamas veikas.
Vakar išaiškinta ir tai, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi teisę numatyti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą už tam tikras nusikalstamas veikas, be kita ko ir už tokias, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą yra pavojingiausios, bet neprivalo to daryti.
Faktai
„Vakaro žinios“ primena, kad galimybė kiekvienam tiesiogiai kreiptis į KT atsirado pernai rugsėjį, kai įsigaliojo atitinkamos Seimo priimtos įstatymo pataisos. Pernai per pirmus keturis įstatymo galiojimo mėnesius KT buvo pateikta beveik šimtas asmenų prašymų. Kaip ir kitose valstybėse, KT priima nagrinėti tik Konstitucijoje ir KT įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančius skundus. Vienas esminių reikalavimų - kad asmuo, gindamas savo teises, būtų neradęs teisingumo kituose teismuose, t. y. asmuo turi būti išnaudojęs visas kitas teisinės gynybos priemones. Praktika parodė, kad, norint parengti prašymą KT, vis dėlto reikalingas bent minimalus teisinis raštingumas, nes labai daug individualių skundų neatitiko keliamų reikalavimų.
