Lietuvos bankas šalies ekonomikai parengė tris galimus raidos scenarijus: konvencinį, šoko ir didesnio šoko. Visi jie parengti laikantis prielaidos, kad karas neišplis už Ukrainos ribų. Ir visuose, deja, numatoma dviženklė infliacija.
Pasak Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, dėl tebesitęsiančio karo ir jo nulemto milžiniško neapibrėžtumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą. Todėl Lietuvos banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių parengė tris scenarijus.
Pagal konvencinį scenarijų numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7 proc., o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju šalies BVP šiemet didės 0,4 proc., o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija sudarytų 11,5 proc.
„Tai - tiesioginis eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, paklausos mažėjimas ES valstybėse, importuojamų žaliavų trūkumas ir brangimas, energijos žaliavų ir maisto kainų didėjimas, padidėjusio neapibrėžtumo dėl ateities poveikis", - papildomus hipotetinius šokus išvardijo G.Šimkus.
Jis sakė, kad galima įžvelgti ir gerų dalykų. Svarbiausias jų - ryžtinga Vakarų reakcija įvedant sankcijas, kurios esą skaudžiai smogs Rusijos ir Baltarusijos ekonomikai. Tačiau pranešėjas pripažino, kad sankcijos turės poveikį ir patiems Vakarams - per prekybą bei energetinių išteklių brangimą. Mat Rusija yra stambi specifinių žaliavų - metalų, energetinių išteklių, grūdų - tiekėja. Pavyzdžiui, Rusijos ir Ukrainos kartu sudėjus miežių eksportas sudarydavo 1/3 pasaulio eksporto, kviečių - 1/4.
G.Šimkus guodė, kad, nepaisant prognozuojamos milžiniškos infliacijos, ilgą laiką didėjusios gyventojų pajamos leidžia naujus iššūkius pasitikti turint finansinę pagalvę.
„Matome, kad 2021 metais vartojimo lygis buvo aukštas. Svarbu aptarti, kas leidžia vartoti - gyventojų pajamos buvo augančios, tai nesusilpnėjo ir per pandemijos laikotarpį. Netgi priešingai, pasiekė rekordinius tempus.
Pandemijos metu gyventojai labiau taupė, o tai slopino vartojimą. Dabar tos santaupos įsilieja į vartojimą, bet infliacijos veiksnys mažina perkamąją galią ir galimybes vartoti", - kalbėjo G.Šimkus.
Jis pliusų įžvelgė ir tame, kad Lietuvoje nedarbo lygis yra gerokai sumažėjęs (tesiekia
7 proc.). Tačiau nesiėmė prognozuoti, kaip darbo rinka keisis ateityje.
„Turime 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Viena vertus, matome, kad dalis žmonių, kurie imigravo į Lietuvą anksčiau, vyrai, dirbę transporto sektoriuje - bent dalis jų grįžta į Ukrainą.
Kita vertus, dabar į Lietuvą atvyksta moterys su vaikais. Keičiasi imigrantų sudėtis", - vardijo Lietuvos banko vadovas.
Žurnalistai G.Šimkaus pasiteiravo, kokios Lietuvoje turėtų būti taikomos antiinfliacinės priemonės.
„Tokios priemonės, kaip PVM maistui mažinimas, iš principo yra mažai veiksmingos. Mes puikiai matėme sumažintą PVM kai kurioms veikloms praėjusiais metais, bet tai nevirto į mažesnes kainas. Niekas nėra garantuotas, kad ta apimtimi, kuria sumažintas PVM, sumažės ir maisto kainos, kad jos nebus padidintos prieš PVM sumažinimą. Po to, kai PVM būtų atstatomas, mes patirtume dar stipresnį kainų ūgtelėjimą", - tikino ekonomistas.
Todėl, pasak jo, efektyviausios antiinfliacinės priemonės yra tos, kurios nukreiptos į pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms, labiausiai patiriančioms didžiausią kainų augimo poveikį.