respublika.lt

Trūkstamos darbo jėgos sąrašas verčia iš kojų: iš užsienio vešimės net melžėjas (182)

2021 lapkričio 24 14:07:17
Danas NAGELĖ

Ūkininkai vis garsiau skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, tačiau situacija keisis - jau kitąmet šalies ūkiuose įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau. Užimtumo tarnyba atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos bei žemdirbių prašymus ir į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą įtraukė dar 8 žemės ūkio sektoriaus profesijas, tarp jų - net melžėjas, tad lauksime jų iš Baltarusijos bei kitų trečiųjų šalių.

×
nuotr. 5 nuotr.
Karvės. Eltos nuotr.

 

Nors Vyriausybė vis deklaruoja, kad Lietuvai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl iš užsienio laukiami tik kvalifikuoti specialistai, pasirodo, tai yra, švelniai tariant, ne visiška tiesa. Arba bent jau Žemės ūkio ministerija savaip supranta, kas yra kvalifikuoti darbuotojai.

„Jau nuo ateinančių metų įdarbinti supaprastinta tvarka bus galima kvalifikuotus vaismedžių ir vaiskrūmių, daržininkystės, mišriosios gyvulininkystės ūkių darbininkus, grybų augintojus, melžimo įrangos operatorius, mechanizatorius, buldozerio, ekskavatoriaus mašinistus", - skelbia ministerija. Tai štai, pasirodo, net ant karvės tešmens uždėti melžimo aparatą reikia tokios kvalifikacijos, kokios žmonės Lietuvoje nesugeba įsigyti.

Negana to, į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat įtrauktos ir 24 profesijos, susijusios su maisto pramone ir gamyba, tačiau ministerija savo pranešime jų neįvardina.

Lankstesnė darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, padės spręsti vis aktualesnę darbuotojų trūkumo problemą.

„Susitikimuose su ūkininkais ar žemės ūkio įmonėmis vis dažniau girdžiu skundų, kad trūksta darbuotojų. Dėl šios problemos ne tik stoja darbai, bet ir imama svarstyti apie ūkio išlikimą. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių kvalifikuotų specialistų rasti vis sunkiau, todėl normalu, kad kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose darbdaviai jų dairosi užsienyje. Tačiau dėl ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų įdarbinti užsieniečius ryžtasi retas ūkininkas.

Tad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžia Užimtumo tarnyba bei socialiniais partneriais ieškojome būdų, kaip palengvinti tokių asmenų įdarbinimo tvarką. Jau nuo kitų metų samdyti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, turinčius profesijas, kurios įtrauktos į minėtą sąrašą, ūkiams bus paprasčiau", - teigė K.Navickas.

Aišku, verslininkai trina rankomis, nes darbuotojams iš trečiųjų šalių bus galima mokėti dar mažesnes algas, o tai, savo ruožtu, dempinguos ir lietuvių darbo užmokestį. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" prezidentė Vitalija Kuliešienė jau pareiškė, kad daugiausia darbuotojų būtų galima privilioti iš Ukrainos.

Ūkininkas ar žemės ūkio įmonė, norėdama įdarbinti asmenis iš užsienio, turi žinoti kelis esminius dalykus. Suradęs potencialų darbuotoją darbdavys turi užpildyti ir elektroniniu būdu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) pateikti tarpininkavimo raštą.

Šiam raštui suteikus numerį jį darbdavys turi perduoti darbuotojui, kuris savo šalyje turės kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl vizos. Darbdaviui net nebereikės kreiptis į Užimtumo tarnybą, o dėl detalesnės informacijos jis galės kreiptis į Migracijos departamentą.

Ši tvarka galios tol, kol nebus išnaudota nustatyta darbuotojų kvota. Esant poreikiui, kvota metų eigoje gali būti patikslinta. Užteks, kad darbdaviai apie darbuotojų poreikį informuotų Užimtumo tarnybą. Nesunku spėti, kad darbdaviai nuolat trimituos, esą darbuotojų trūksta, todėl reikia jų įsileisti iš užsienio.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (182)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s