Trečias mokslo metų mėnuo, o vadovėlių dar nėra

„Nuo 2022 metų, kaip žinome, atnaujinus švietimo programą, vadovėlių parengimas, spausdinimas ir pristatymas į ugdymo įstaigas labai stringa. Šie mokslo metai - nemenkas iššūkis mokykloms ir jų bendruomenėms. Iš situacijos mokyklos sukasi, kaip išmano, iššūkių daug ne tik pedagogams, bet ir mokiniams, ir jų tėveliams. Pedagogams pamokose tenka pasitelkti vaizduotę: vieni naudoja senus vadovėlius, kiti naudojasi skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, treti naudojasi vieninteliu klasėje esančiu nauju vadovėliu ir kopijuoja puslapius mokiniams. Kada vadovėlius gaus visi mokiniai ir nereikės mokymosi medžiagos nusirašinėti, nežinoma.

Leidėjai tikina, kad didžiausia problema - finansavimo trūkumas, o ministerija atkerta, kad sklandus mokymasis gali būti ir be vadovėlių, esą galima naudotis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis. Tačiau pažymėsiu, kad šių mokymo priemonių kaina yra taip pat didelė. Mokyklos neįstengia pačios jų įsigyti, todėl prašo pagalbos iš tėvų. Čia svarbu paminėti, kad ugdymo įstaigos tėvams nurodo pirkti skaitmeninę ugdymo medžiagą iš vienos įmonės. Įdomu, ar ji nėra vėl susijusi su kokiu politiku, kaip garsiai nuskambėjusiu kolegos Lino Slušnio atveju?", - retoriškai per Seimo plenarinį posėdį klausė L.Girskienė.

Anot jo, kita problema - mokyklos nenori pirkti labai brangių vadovėlių, kurių turinio nematė.

„Jos nori atidžiai pasižiūrėti ir išnagrinėti vadovėlių turinį, nes paskubomis parengti ir išleisti vadovėliai gali neatitikti mokytojų ir mokinių lūkesčių. Štai vienos mokyklos direktorė sako, kad nupirkti lietuvių kalbos ir literatūros dalyko 5 klasės mokiniui komplektą knygų, tai yra vadovėlis ir pratybos, kainuoja apie 80 eurų. Ir čia tik vieno dalyko komplektas mokiniui. O mieste mokyklos turi po 900 ir daugiau mokinių. Iš kur mokykloms gauti tuos šimtus tūkstančių eurų? „Apskaičiavome, kad vienos lietuvių kalbos, matematikos, biologijos klasės vadovėlius galime nupirkti tik 11 klasei, - sako kitos mokyklos direktorius. - Viskas, daugiau pinigų mes neturime."

Mokyklų vadovai teigia, kad bijo pagalvoti, kaip reikės įsigyti antras mokymosi priemonių dalis. Bijoma, kad jei nebus ženkliai padidintas finansavimas vadovėliams įsigyti, gali susiklostyti tokia padėtis, kai iš naujo vadovėlio pradėję mokytis septintokai 8 klasėje turės į rankas imti pagal senas programas parengtą vadovėlį", - kalbėjo L.Girskienė.

Seimūnė akcentavo, kad ypač kebli padėtis - dėl vyresnių klasių vadovėlių.

„Vienuoliktokai ir dvyliktokai jau turi ruoštis brandos egzaminams. Kaip žinome, vienuoliktokams pasikeitė ne tik bendrojo ugdymo programos - jų laukia ir dar viena svarbi naujovė, tai yra tarpiniai patikrinimai jau šiais mokslo metais. Dvyliktokų laukia kitokie brandos egzaminai. Kai kurios leidyklos net neleido vadovėlių jiems. „Per daug klausimų kyla, dar nesustyguota naujoji tvarka", - atsako jos.

Žinių perdavimas neabejotinai yra viena didžiausių žmonijos socialinių vertybių. Kokybiškas švietimas - vienas darnaus valstybės vystymosi įrankių. Kokybiškas išsilavinimas yra labai reikalingas bet kurios tautos augimui. Tačiau mūsų atveju per 30 nepriklausomybės metų nesugebėjome sustyguoti savo švietimo sistemos. Susidaro įspūdis, kad iki šiol nesame identifikavę konkrečių švietimo sistemos problemų ir nežinome, kur norime nueiti. Kiekviena valdžia į švietimo variklį pila jai patinkančią alyvą, tačiau aš turiu blogą nuojautą, kad šiuo metu garsiai burzgiantis ir su trikdžiais veikiantis švietimo sistemos variklis greitai gali ir visai neužsivesti", - reziumavo L.Girskienė.